Norvegijoje įsiplieskė diskusija, galinti pakeisti šalies mokesčių architektūrą. Konservatorių partija Høyre siekia atsisakyti formuesskatt – turto mokesčio, kuris šiandien sudaro apie 1 proc. grynosios turto vertės. Šalininkai kalba apie konkurencingumą ir investicijų skatinimą, kritikai – apie augančią nelygybę ir galimą spaudimą dirbantiesiems.
Ką reiškia formuesskatt
Turto mokestis Norvegijoje taikomas nuo grynosios turto vertės, įskaitant pinigines lėšas, akcijas, nekilnojamąjį turtą ir kitą kapitalą, atėmus finansinius įsipareigojimus. Nors tarifas palyginti nedidelis, šis mokestis kasmet į biudžetą atneša dešimtis milijardų kronų, kurios naudojamos savivaldybių, viešųjų paslaugų ir socialinės apsaugos finansavimui.
Høyre argumentas – konkurencingumas
Høyre politikai teigia, kad dabartinis modelis mažina Norvegijos patrauklumą investuotojams. Pasak jų, verslo savininkai gali būti priversti mokėti mokestį net tais metais, kai įmonės pelningumas smunka. Tai, anot partijos atstovų, riboja reinvesticijas ir ilgainiui silpnina kapitalo augimą.
Papildomas akcentas – regioninis kontekstas. Norvegija dažnai įvardijama kaip vienintelė Šiaurės šalis, išlaikiusi tokio tipo turto mokestį. Høyre taip pat mini pastaraisiais metais nuskambėjusius atvejus, kai dalis itin turtingų gyventojų deklaravo išvykimą į Šveicariją.
Profesinių sąjungų kritika
Profesinė sąjunga LO šią iniciatyvą vertina kaip rizikingą. Organizacijos ekonomistai pažymi, kad Norvegijoje jau anksčiau buvo panaikintas paveldėjimo mokestis, o būsto apmokestinimas išlieka ribotas. Todėl formuesskatt atsisakymas, jų nuomone, reikštų, kad turto apmokestinimo grandinė faktiškai nutrūktų.
LO argumentuoja, jog tokiu atveju turtingiausi gyventojai mokėtų santykinai mažiau, o biudžeto netektys galėtų būti kompensuojamos didinant kitus mokesčius ar mažinant viešąsias išlaidas.
Kas gali keistis biudžete
Turto mokestis sudaro reikšmingą pajamų dalį, todėl jo panaikinimas neišvengiamai keltų klausimą – kuo kompensuoti prarastas lėšas. Diskusijose minimos kelios kryptys:
- galimi darbo ar vartojimo mokesčių koregavimai
- viešųjų paslaugų finansavimo peržiūra
- didesnis dėmesys kapitalo pajamų apmokestinimui
Galutiniai sprendimai priklausytų nuo politinių derybų ir fiskalinės politikos prioritetų.
Ką tai reikštų emigrantams
Lietuviams, gyvenantiems Norvegijoje, ši diskusija turi praktinę dimensiją. Turintiems didesnės vertės nekilnojamąjį turtą, santaupų ar investicijų, formuesskatt panaikinimas galėtų reikšti mažesnę mokestinę naštą.
Tačiau samdomą darbą dirbantiems gyventojams kyla kitas klausimas – ar biudžeto netektys nebus kompensuojamos kitų mokesčių didinimu. Finansų analitikai pabrėžia, kad tokie scenarijai nėra automatiniai, bet išlieka realūs.
Platesnis politinis kontekstas
Ginčas dėl turto mokesčio peržengia techninį fiskalinį lygmenį. Iš esmės tai diskusija apie Norvegijos modelį: mažesni mokesčiai ir investicijų skatinimas prieš stiprios socialinės valstybės finansavimo stabilumą.
Vienoje pusėje – argumentas dėl kapitalo išlaikymo ir ekonomikos dinamikos. Kitoje – baimė, kad mažesnis progresyvumas gali didinti pajamų ir turto nelygybę.
Sprendimas, kuris nulems kryptį
Turto mokesčio ateitis Norvegijoje dar neapsispręsta, tačiau aišku viena – sprendimas turės ilgalaikių pasekmių. Jis paveiks ne tik didelio turto savininkus, bet ir platesnę mokesčių struktūrą, viešųjų paslaugų finansavimą bei politinę diskusiją apie socialinį kontraktą.
