Kiekvienas esame tai patyrę: svarbus darbas, nuotolinis susitikimas ar mėgstamo serialo finalas – ir staiga dingsta internetas. Tokiomis akimirkomis atrodo, kad be ryšio sustoja pusė gyvenimo. Dideli techniniai gedimai, masiniai elektros tiekimo sutrikimai ar globalūs programinės įrangos trikdžiai kartais priverčia susimąstyti: o kas būtų, jeigu internetas tiesiog… išnyktų? Ne tik viename mieste ar šalyje, o visame pasaulyje?
Klausimas skamba kaip scenarijus iš mokslinės fantastikos filmo, tačiau technologijų specialistai į jį žvelgia labai rimtai. Ar įmanoma, kad pasaulinis tinklas vieną dieną tiesiog „išsijungtų“?
Kas iš tikrųjų yra internetas?
Norint suprasti galimą grėsmę, pirmiausia reikia suvokti, kaip internetas veikia. Iš esmės tai nėra vienas didelis centrinis mechanizmas. Internetas – tai milžiniškas tarpusavyje sujungtų tinklų tinklas, jungiantis milijardus kompiuterių, serverių ir įvairiausių įrenginių visame pasaulyje.
Kad jis visiškai nustotų veikti, vienu metu turėtų būti pažeista ne viena sistema, o daugybė svarbiausių infrastruktūros elementų: duomenų centrai, povandeniniai kabeliai, ryšio stotys, maršrutizatoriai ir energijos tiekimo šaltiniai.
„Teoriškai toks scenarijus įmanomas, tačiau tam reikėtų neįtikėtino aplinkybių derinio arba milžiniškų koordinuotų pastangų“, – aiškina Dartmuto koledžo inžinerijos profesorius George’as Saibenko. „Tai labai mažai tikėtinas įvykis, nors visiškai atmesti jo negalima.“
Kodėl internetą taip sunku „išjungti“?
Interneto architektūra sukurta būtent taip, kad išvengtų visiško žlugimo. Sistema yra decentralizuota ir nuolat prisitaikanti. Duomenys keliauja ne vienu konkrečiu keliu, o suskaidomi į mažus paketus, kurie automatiškai randa greičiausius ir patikimiausius maršrutus.
Jeigu vienas kelias tampa nepasiekiamas – dėl nutrūkusio kabelio, gedusio serverio ar kibernetinės atakos – informacija tiesiog nukreipiama kitur. Dėl šios priežasties net dideli gedimai dažniausiai paveikia tik dalį interneto, o ne visą tinklą.
Net ir rimti incidentai, pavyzdžiui, didelio paslaugų tiekėjo kaip „Cloudflare“ sutrikimai, paprastai trunka kelias valandas ir paveikia tik tam tikrus regionus ar paslaugas. Internetas nuolat „gydosi pats“, lyg gyvas organizmas.
O kas, jei nutiktų kažkas iš tiesų katastrofiško?
Vis dėlto egzistuoja scenarijų, kurie galėtų sukelti kur kas rimtesnių problemų. Pavyzdžiui, stipri saulės audra ar globalus elektros energijos tiekimo sutrikimas galėtų ilgesniam laikui paralyžiuoti ryšius.
Tokiais atvejais atkūrimas užtruktų ilgiau nei įprastai. Tačiau net ir čia veikia daugybė apsaugos mechanizmų: atsarginiai energijos šaltiniai, dubliuoti duomenų centrai, debesų kompiuterijos sistemos ir avariniai planai, kuriuos rengia tiek vyriausybės, tiek didžiosios technologijų kompanijos.
Įdomu ir tai, kad interneto išjungimas kartais būna ne techninė, o politinė priemonė. Kai kurios valstybės sąmoningai riboja ar net laikinai blokuoja ryšį masinių protestų ar krizių metu. Tačiau net tokie atvejai dažniausiai būna trumpalaikiai, nes visiškas ryšio nutraukimas sukelia milžiniškas ekonomines ir socialines pasekmes.
Interneto atsparumas stebina net specialistus
Oksfordo interneto instituto profesorius Williamas Duttonas pabrėžia, kad net ir dažnų sutrikimų akivaizdoje interneto stabilumas išlieka įspūdingas.
„Nepaisant visų trikdžių, žmones nuolat stebina, kaip greitai internetas atsigauna. Jo atsparumas iš tiesų nepaprastas“, – sako mokslininkas.
Vis dėlto jis įspėja, kad interneto svarba šiuolaikiniame pasaulyje tampa vis didesnė. Ligoninės, transporto sistemos, energetikos tinklai, bankai ir net gynybos struktūros šiandien labai priklauso nuo skaitmeninio ryšio.
„Kuo labiau internetas integruojamas į visas gyvenimo sritis, tuo rimtesnės tampa net trumpalaikių sutrikimų pasekmės“, – pastebi Duttonas. „Net kelių valandų elektros ar ryšio dingimas gali sukelti grandininę reakciją.“
Ar internetas gali tapti nestabilesnis ateityje?
Kai kurie žmonės nerimauja, kad augant interneto mastui jis gali tapti labiau pažeidžiamas. Tačiau ekspertai tvirtina priešingai: kuo daugiau mazgų, serverių ir tinklų prisijungia prie bendros sistemos, tuo ji tampa atsparesnė.
„Augimas internetą daro stipresnį, o ne silpnesnį“, – teigia Duttonas. „Kuo daugiau jungčių ir alternatyvių maršrutų, tuo mažesnė tikimybė, kad visas tinklas galėtų žlugti.“
Galutinė išvada – raminanti, bet ne visiškai
Taigi ar įmanoma, kad internetas vieną dieną tiesiog dingtų visame pasaulyje? Teoriškai – taip. Praktikoje – tai beveik neįtikėtinas scenarijus. Tam reikėtų arba pasaulinės katastrofos, arba itin sudėtingos koordinuotos atakos, kuri vienu metu paralyžiuotų daugybę nepriklausomų sistemų.
Kol kas internetas išlieka viena atspariausių žmonijos sukurtų infrastruktūrų. Jis gali sulėtėti, gali trumpam sutrikti, tačiau visiškas jo išnykimas labiau primena fantaziją nei realią grėsmę.
Ir vis dėlto ši tema primena svarbų dalyką: mūsų skaitmeninis pasaulis, kad ir koks pažangus būtų, nėra visiškai neliečiamas. Todėl klausimas ne tiek „ar internetas gali išnykti“, kiek – kaip pasiruošę esame tam, jei bent trumpam liktume be jo.
Šaltinis: https://www.livescience.com/technology/communications/could-there-ever-be-a-worldwide-internet-outage
