Įsivaizduokite rytą, kai neveikia jūsų banko programėlė, parduotuvėje atmetama kortelė, o prie bankomato driekiasi šimtų žmonių eilė. Tai nėra filmo scenarijus – tai realybė, su kuria 2022-ųjų vasarį susidūrė milijonai ukrainiečių. Nors karas Donbase vyko jau aštuonerius metus, plataus masto invazija atvėrė visiškai naujas spragas finansų sistemoje. Šiandien, kai geopolitinė įtampa regione neatslūgsta, kyla esminis klausimas: ar Baltijos šalių bankai pasimokė iš svetimų klaidų, ar mūsų laukia tas pats chaosas?
Ukrainos patirtis parodė, kad grėsmė yra ne tik raketos, bet ir panika. Bankų sistemos žlugimas, grynųjų pinigų trūkumas ir darbuotojų nutekėjimas – tai trys banginiai, galintys paskandinti ekonomiką per kelias dienas. Tačiau Baltijos šalys, stebėdamos šią dramą, tyliai ruošia savo „B planą“.
Pamokos iš fronto linijos: kai pinigai tampa gyvybės klausimu
Kai 2022 m. vasarį prasidėjo aktyvūs kariniai veiksmai, Ukrainos bankai susidūrė su masiniu pinigų išgryninimu. Kad sistema nesugriūtų, teko įvesti griežtus dienos limitus. Tačiau genialus sprendimas buvo leisti grynųjų išdavimą prekybos centrų kasose – tai padėjo nuraminti paniką.
Antroji bėda – infrastruktūra. Rusijos raketoms naikinant elektrines ir ryšio bokštus, terminalai nustojo veikti. Tai pamoka, kurią Baltijos šalys dabar bando išmokti skubos tvarka: kaip užtikrinti atsiskaitymus, kai nėra nei elektros, nei interneto?
Kritinis personalas: kas liks dirbti banke?
Viena didžiausių problemų, apie kurią retai kalbama – žmogiškieji ištekliai. Ukrainoje dalis banko darbuotojų išėjo į frontą, kiti – pabėgo į užsienį. Kai kurie vadovai tiesiog dingo kelioms savaitėms. Šiuo metu, 2026 m. sausį, Ukrainoje vis dar trūksta personalo, nes dalis vyrų slapstosi nuo mobilizacijos, o milijonai moterų yra pasitraukusios į ES.
Kaip tam ruošiasi Baltijos šalys? Latvijos bankai jau turi atsakymą. Pavyzdžiui, sisteminės svarbos bankai, tokie kaip „Swedbank“, yra įtraukti į kritinių paslaugų teikėjų sąrašą. Tai reiškia griežtą, bet būtiną taisyklę: kritiniai darbuotojai negali būti šaukiami į kariuomenę ir jiems draudžiama išvykti iš šalies. Jie privalo likti ir užtikrinti, kad finansinė kraujotaka nesustotų. Be to, jau testuojamas personalo perkėlimas iš sostinių į saugesnius regionus.
„Debesys“ ir planai be interneto: kaip atsiskaitysime tamsoje?
Kibernetinės atakos prieš finansų sektorių prasidėjo dar gerokai prieš tankams kertant sieną. Ukrainos sprendimas? Perkelti serverius į „debesis“. Tai leido išsaugoti duomenis net fiziškai sunaikinus bankų pastatus.
Baltijos šalių bankai seka šiuo pavyzdžiu. Dauguma jų pereina prie debesijos sprendimų, o naujasis ES DORA reglamentas verčia dar labiau stiprinti kibernetinį saugumą. Tačiau įdomiausia dalis – pasiruošimas „atsijungimui“. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su kortelių leidėjais, kuriama sistema, leidžianti atlikti „offline“ operacijas. Tai reiškia, kad galėsite įsigyti būtiniausių prekių net tada, kai duomenų mainai bus visiškai nutrūkę.
Slapti planai ir grynųjų rezervai
Lietuvos bankas 2024 m. kovo mėn. patvirtino griežtą aprašą, kaip bankai privalo veikti mobilizacijos metu. Nors konkretūs veiksmų planai yra konfidencialūs, žinoma, kad didelis dėmesys skiriamas grynųjų pinigų prieinamumui.
Latvijoje Nacionalinio saugumo įstatymas įpareigoja bankus užtikrinti grynųjų ir negrynųjų pinigų judėjimą bet kokia kaina. Bankai investuoja į generatorius, kad bankomatai veiktų dingus elektrai, ir kuria logistikos grandines grynųjų pristatymui.
Galiausiai, nors Europos mastu galioja tokie reglamentai kaip NIS2 ar DORA, realybė tokia: aktyvūs karo veiksmai reikalauja daugiau nei biurokratinių taisyklių. Baltijos šalių bankai ruošiasi scenarijui, kurio visi tikimės išvengti, tačiau geriausia apsauga – žinojimas, kad net ir dingus šviesai, jūsų pinigai niekur nedings.
