Eilė juda lėtai, mintyse jūs jau namuose – planuojate vakarienę, galvojate apie serialą ar karštą arbatą. Rankos mechaniškai krauna pirkinius ant juostos, galva „atsijungusi“. Ir būtent tą akimirką prasideda geriausiai ištreniruota prekybos tinklų schema, kuri veikia nepriekaištingai – nes jūs pats jai leidžiate.
Kasininkas, beveik nepakeldamas akių, vienu įkvėpimu išberia frazių grandinę: „Reikia maišelio? Ar turite kliento kortelę? Kvito reikės? Kaip mokėsite?“ Dauguma lietuvių atsako automatiškai, net nesusimąstydami. Ir būtent čia padaroma esminė klaida.
Tai ne mandagumas ir ne atsitiktiniai klausimai. Tai paskutinis, preciziškai apskaičiuotas pardavimo ir kontrolės etapas. Kol jūs galvojate apie vakarienę, jūsų piniginėje realiu laiku dirba rinkodaros specialistai, duomenų analitikai ir finansų kontrolieriai. Kiekvienas klausimas turi tikslą – ne jūsų patogumą, o parduotuvės naudą.
Kvitas – pigiausias draudimas, kurio pirkėjai atsisako patys
Klausimas „Ar kvito reikės?“ dažnai pateikiamas kaip rūpestis gamta ar bandymas taupyti popierių. Tačiau realybė daug paprastesnė ir pirkėjui gerokai pavojingesnė. Kvitas nėra popieriaus lapelis – tai vienintelis teisinis įrodymas, kad pirkimas apskritai įvyko.
Atsisakydami kvito, jūs savanoriškai atsisakote teisės ginčyti bet kokią problemą. Sugedęs jogurtas, supelijęs varškės sūrelis, neteisingai pritaikyta kaina ar dvigubai nuskenuota prekė be kvito tampa nebe parduotuvės, o jūsų problema. Prekybos tinklui tai keli sutaupyti centai, o pirkėjui – visiškas teisių praradimas. Tai pigiausias draudimas, kurį lietuviai išmeta patys.
Maišelis – pelningiausia prekė visoje parduotuvėje
„Reikia maišelio?“ skamba nekaltai, bet būtent čia slypi vienas didžiausių antkainių visame prekybos centre. Plonas plastikinis maišelis tinklui kainuoja centus, o pirkėjui – keliasdešimt centų. Skirtumas milžiniškas.
Ne mėsa, ne sūris ir ne saldumynai generuoja tokį stabilų pelną kaip maišeliai. Kiekvienas pamirštas daugkartinis krepšys reiškia tiesioginius pinigus kasoje. Šeima, kuri kartą per savaitę „iš patogumo“ perka kelis maišelius, per metus prekybos tinklui padovanoja solidžią sumą už paprastą plastiką.
Kliento kortelė – nuolaida mainais į jūsų gyvenimo žemėlapį
„Ar turite mūsų kortelę?“ skamba kaip pasiūlymas sutaupyti. Tačiau iš tiesų tai duomenų sandoris, kuriame nuolaida tėra masalas.
Naudodami kliento kortelę jūs leidžiate susieti visą savo pirkinių istoriją su konkrečiu žmogumi. Sistema žino, kada apsiperkate, ką perkate, kokius produktus renkatės reguliariai, į ką reaguojate per akcijas ir kada esate labiausiai linkę išleisti daugiau. Ši informacija tampa pagrindu tikslinėms reklamoms ir pasiūlymams, kurių tikslas vienas – priversti jus pirkti dažniau ir daugiau.
Kartais tai atrodo naudinga, ypač perkant didelius kiekius. Tačiau svarbu suprasti: tai niekada nėra dovana. Jūs mokate savo duomenimis.
Kortelė ar grynieji – tylus karas dėl komisinių
Klausimas „Kaip mokėsite?“ atrodo tik techninis formalumas. Tačiau už jo slypi tylus karas tarp prekybos tinklų ir bankų.
Mokėjimas kortele reiškia komisinius, kuriuos parduotuvė moka finansų įstaigoms. Grynieji – tai pinigai čia ir dabar, be tarpininkų. Didelėse apyvartose net keli procentai virsta milijonais. Todėl grynieji dažnai tyliai skatinami – ne dėl jūsų patogumo, o dėl parduotuvės išlaidų mažinimo.
Smulkūs centai – nemokama paslauga prekybos tinklui
„Ar neturėsite smulkiau?“ skamba kaip nekaltas prašymas padėti. Tačiau grąžos trūkumas yra ne kasininko problema, o įmonės finansinis galvos skausmas. Grąžos užsakymas, grynųjų logistika, banko paslaugos – visa tai kainuoja.
Kai pirkėjas pats „prisideda“, šios išlaidos tyliai perkeliamos jam. Vienam tai smulkmena, bet tūkstančių žmonių mastu – nemokamas darbas, kurį pirkėjai atlieka vietoje prekybos tinklo.
Ką verta prisiminti kitą kartą prie kasos
Kasa nėra tik pirkimo pabaiga. Tai paskutinė vieta, kur dar galite sąmoningai pasirinkti. Kvitas – jūsų apsauga. Maišelis – dažnai brangiausias jūsų pirkinys. Kliento kortelė – ne nuolaida, o duomenų sandoris. O mokėjimo būdas – ne jūsų pareiga optimizuoti prekybos tinklo kaštus.
Prie kasos laimi ne tas, kuris greičiau sumoka, o tas, kuris bent kelias sekundes mąsto.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
Labai patinka kasininkai konsultantai, kurie primena kad yra cigarečių pirkti prie bio krepšelio. Ir pasiūlo jų įsigyti, tik atsakius į klausimą apie kliento metus.
Melas dėl apmokėjimo grynais/kortele. Straipsnyje šnekama apie prekybos centrus o ne smulkų versliuka. Priimti mokėjimus kortele prekybos centrams kainuoja pigiau nei grynais. Atsiskaitymas kortele tai tiesiog komisinis bankui, o grynais: grąžos užsakymas, pinigų inkasavimas, išnešimas į banko sąskaitą, na neturi prekybos centrai kur patys išleisti grynus- tik išnešimas į banko sąskaitą. Tada yra rizika kad kasininkas per klaida daugiau grąžos duos, rizika kad ir pats kasininkas pasisavins.
Tik grynieji. Kuo toliau nuo bankų . Labai mėgsta varyti reklamą dėl kortelių . Jaunimas taip -jiems patogu,mėgsta telefonais atsiskaityt-bet tai pavojinga . Kiekvienas renkasi .
Netiesa! Pagal asmens duomenu istatymus, banko korteles atsiskaitymai yra „nuslepiami“ asmens duomenys. Reiketu daug popieriuku uzpildyti, kad prieitum prie asmens duomenu per banko institutcijas. O vat Prekybos Centru/ Tinklu korteles isigyjant, Jus patys sutinkate – uzrasote savo duomenis – ne tik vardus, gimimo metus, bet ir adresus, ir telefonus!!! Ir leidziate tuo budu manipuliuoti „stebetojus“- Marketing Spezialistus! Siandiena taip, rytoj duomenis stebes ligoniu kasos… per daug perki alkoholi, cigaretes, vartoji daug Mesos, saldumynu, teks sumazinti kompensacijas uz vaistus ir tam tikru ligu hospilizacija, nes… mes matome, ir jusu jau daug metu duomenis renkame – nesate samoningas pilietis, nesimaitinate sveikai O is valstybes tik reikalaujate.