Nors iki didžiojo įvykio dar liko šiek tiek laiko, astronomai ir kelionių organizatoriai jau skambina varpais – tai nebus tiesiog eilinis dangaus reiškinys. Mokslo kalendoriuose raudonai pažymėta data žada spektaklį, kurio dauguma iš mūsų daugiau niekada gyvenime nebepamatys. Pasiruoškite, nes vidury baltos dienos saulė dings rekordiškai ilgam laikui.
Tarptautinė astronomų bendruomenė vėl bruzda, o kartu su ja – ir smalsuoliai visame pasaulyje. Patvirtinta data sukėlė tikrą ažiotažą, nes šis reiškinys sujungia neįtikėtiną mokslinį tikslumą su kvapą gniaužiančiu gamtos grožiu.
Nors įvykio dar teks palaukti, jis jau dabar koreguoja tūkstančių žmonių atostogų planus ir tarptautinių skrydžių maršrutus. Šio užtemimo retumas slypi ne tik jo trukmėje, bet ir unikaliame dangaus kūnų išsidėstyme, kuris artimiausius šimtą metų nepasikartos.
Kada dangus užtems ilgiausiai?
NASA oficialiai patvirtino: pasižymėkite 2027 m. rugpjūčio 2 d. Būtent šią dieną įvyks visiškas saulės užtemimas, kuris savo trukme pranoks viską, ką matėme per pastaruosius dešimtmečius.
Visiškos tamsos fazė truks ilgiau nei šešias minutes. Mokslo pasaulyje tai – visa amžinybė. Tai oficialiai bus ilgiausias užtemimas visame XXI amžiuje ir vienas įspūdingiausių astronominių reiškinių moderniojoje istorijoje. Palyginimui, tokio masto ir trukmės užtemimas paskutinį kartą fiksuotas tik 1991 metais, tad daugelis jaunų žmonių tokio reginio dar nėra matę.
Kodėl 2027-ieji bus tokie ypatingi?
Šis užtemimas nėra atsitiktinumas – tai tobulas kosminis sutapimas. Tą dieną susidarys itin reta astronominių kintamųjų kombinacija, kuri ir lems rekordinę trukmę:
- Saulė bus toli: Žemė atsidurs netoli afelio – taško, kai mūsų planeta yra labiausiai nutolusi nuo Saulės. Dėl to Saulės diskas danguje atrodys vizualiai šiek tiek mažesnis.
- Mėnulis bus arti: Tuo pat metu Mėnulis bus netoli perigėjo – arčiausio taško Žemei, todėl jis atrodys didesnis ir galės ilgiau bei plačiau uždengti Saulę.
- Ideali trajektorija: Mėnulio šešėlio kelias kirs zonas netoli pusiaujo, kur planetos orbitos geometrija sukuria pačias palankiausias sąlygas ilgai trunkančiai tamsai.
Naudodamiesi preciziškais matematiniais modeliais, mokslininkai šį scenarijų apskaičiavo sekundžių tikslumu.
Kur keliauti, norint tai pamatyti savo akimis?
Jei norite tapti šio istorinio įvykio liudininkais, greičiausiai teks krautis lagaminus. Mėnulio šešėlis slinks per didžiulę planetos juostą, o tamsa prasidės virš Atlanto vandenyno ir nusidrieks per Europą, Šiaurės Afriką bei Artimuosius Rytus.
Visiško užtemimo zona, kurioje diena virs naktimi, apims šias valstybes:
- Ispanija (pietinė dalis);
- Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija;
- Egiptas, Sudanas;
- Saudo Arabija, Jemenas ir Somalis.
Iš viso šešėlis nukeliaus daugiau nei 15 000 kilometrų per Žemės paviršių. Tačiau astronomai išskiria vieną „karštąjį tašką“ – Luksorą Egipte. Tikimasi, kad būtent čia tamsa truks ilgiausiai, o giedras dykumos dangus garantuos tobulas stebėjimo sąlygas.
Svarbiausia taisyklė – saugokite akis
Nors pagunda žiūrėti į užtemstančią saulę didelė, tarptautinės agentūros griežtai įspėja: be apsaugos tai gali baigtis liūdnai. Kad išvengtumėte negrįžtamo akių pažeidimo, laikykitės šių taisyklių:
- Specialūs akiniai: Tiesioginiam stebėjimui naudokite tik tuos akinius, kurie turi ISO 12312-2 sertifikatą. Paprasti saulės akiniai čia nepadės.
- Technika: Jei naudojate teleskopus ar žiūronus, jie privalo turėti specialius saulės filtrus.
- Vienintelė išimtis: Į Saulę plika akimi galima žiūrėti tik tas kelias minutes, kai Mėnulis ją uždengia visiškai (visiško užtemimo fazėje). Vos pasirodžius pirmajam spinduliui, akinius būtina užsidėti atgal.
