Europa pasiekė lūžio tašką, kurio dar prieš dešimtmetį būtų sunku patikėti. 2025-ieji tapo metais, kai žemynas pirmą kartą pagamino daugiau elektros iš vėjo ir saulės nei iš anglies, dujų ir naftos kartu sudėjus. Tai ne tik simbolinis pasiekimas – tai ženklas, kad energetikos sistema keičiasi iš esmės, o atsinaujinantys šaltiniai tampa nebe alternatyva, o pagrindiniu elektros gamybos stuburu.
Tačiau kartu tai ir pradžia sudėtingiausio etapo. Nes vien pagaminti švarią energiją neužtenka – reikia, kad ji būtų pigi, stabili ir prieinama visiems europiečiams.
Švarios energijos šuolis: nuo 20 % iki 30 % vos per penkerius metus
Remiantis naujausia „Ember“ 2026 m. Europos elektros apžvalga, 2025 m. vėjo ir saulės energija sudarė 30 % visos ES elektros gamybos, o iškastinis kuras – 29 %. Tai pirmas kartas istorijoje, kai atsinaujinantys šaltiniai aplenkė iškastinį kurą.
Kaip aiškina dr. Petrovich iš „Ember“, toks šuolis per tokį trumpą laiką yra „rekordinis ir precedento neturintis“. Vos per penkerius metus švari energija išaugo nuo 20 % iki 30 %, o tai rodo, kad energetikos transformacija vyksta nebe teorijose, o realybėje.
Šiuo metu jau 14 ES šalių gamina daugiau elektros iš vėjo ir saulės nei iš dujų ar anglies. Tarp jų – Ispanija, Graikija, Vengrija, Nyderlandai ir kitos šalys, kurios dar prieš dešimtmetį buvo laikomos priklausomomis nuo iškastinio kuro.
Saulės energija – sparčiausiai auganti technologija ES istorijoje
Saulės energijos plėtra Europoje vyksta tokiais tempais, kokių dar nėra buvę. 2025 m. saulės energijos gamyba išaugo 20,1 %, ir tai jau ketvirti metai iš eilės, kai augimas viršija 20 %.
Tai reiškia, kad saulės energija tapo sparčiausiai augančia energetikos technologija ES istorijoje.
Skaičiai kalba patys už save:
- 2025 m. saulės energija pasiekė 369 TWh,
- tai daugiau nei dvigubai daugiau nei 2020 m.,
- vien 2025 m. padidėjimas prilygsta trijų branduolinių reaktorių metinei gamybai.
Įrengtos galios augimas taip pat įspūdingas: per metus ES įrengė 65,1 GW naujos saulės energijos. Ir tai beveik tolygiai pasiskirstė tarp didelių elektrinių ir ant stogų montuojamų sistemų.
Vengrija, Kipras, Graikija, Ispanija ir Nyderlandai jau gamina daugiau nei 20 % savo elektros iš saulės.
Vėjas – antras pagal dydį elektros šaltinis Europoje
Nors 2025 m. vėjo jėgainėms nebuvo palankūs orai – mažiau vėjo, mažiau kritulių – jos vis tiek pagamino 17 % ES elektros, aplenkdamos dujas.
Tai rodo, kad Europa jau struktūriškai remiasi kintamaisiais atsinaujinančiais šaltiniais, o tai dar prieš dešimtmetį būtų atrodę neįmanoma.
Anglis traukiasi į istoriją: 19 ES šalių jau beveik be jos
Anglies dalis elektros gamyboje nukrito iki 9,2 % – žemiausio lygio per visą istoriją. Prieš dešimtmetį ji sudarė beveik ketvirtadalį visos ES elektros.
Net 19 ES valstybių jau veikia praktiškai be anglies. Tai vienas greičiausių anglies atsisakymo procesų pasaulyje.
Tačiau dujos vis dar diktuoja kainas – ir tai didžiausias paradoksas
Nors dujų naudojimas mažėja, jos vis dar lemia elektros kainų pikus. Kodėl?
- Dujinės elektrinės įsijungia tada, kai trūksta vėjo ar saulės.
- Būtent jos nustato ribinę rinkos kainą, net jei jų gamyba sudaro mažesnę dalį.
- 2025 m. dujų gamyba ES padidėjo 8 %, daugiausia dėl sausros sumažėjus hidroenergijai.
Dėl to elektros importo sąskaita išaugo iki 32 mlrd. eurų – 16 % daugiau nei metais anksčiau.
Tai reiškia, kad net ir turint rekordiškai daug švarios energijos, kainas vis dar lemia iškastinis kuras.
Didžiausia kliūtis – ne gamyba, o tinklai ir energijos kaupimas
Europa sparčiai stato saulės ir vėjo elektrines, tačiau tinklai ir kaupimo sistemos nespėja paskui.
Pagrindinės problemos:
- perpildyti tinklų mazgai,
- lėtas baterijų kaupimo pajėgumų augimas,
- nepakankamos tarpvalstybinės jungtys,
- duomenų centrų ir pramonės apkrovos augimas.
2025 m. ES pirmą kartą viršijo 10 GW didelio masto baterijų kaupimo pajėgumą, tačiau realus poreikis artėja prie 40–50 GW.
Be tinklų modernizavimo ir kaupimo, atsinaujinanti energija lieka „statistine pergale“, o ne realiu kainų mažinimo įrankiu.
Ispanijos pavyzdys: daug švarios energijos, bet brangios sąskaitos
Ispanija 2025 m. pagamino 42 % elektros iš vėjo ir saulės – dešimčia punktų daugiau nei ES vidurkis.
Tačiau dėl tinklo stabilumo problemų šalis buvo priversta padidinti dujų naudojimą 19 %, net kai atsinaujinančios energijos buvo pakankamai.
Rezultatas:
- sudeginta daugiau dujų nei reikėjo,
- dalis švarios energijos liko nepanaudota,
- 2025-ieji tapo trečiais brangiausiais metais vartotojams.
Tai puikus pavyzdys, kad vien gamybos nepakanka – reikia tinklų, kaupimo ir lankstumo.
2026-ieji: ar Europa išnaudos savo švarios energijos potencialą?
Ekspertai sutaria: Europa turi visas galimybes galutinai aplenkti dujas, tačiau tik tuo atveju, jei:
- spartins baterijų diegimą,
- modernizuos tinklus,
- plės tarpvalstybines jungtis,
- įdiegs lankstesnius paklausos valdymo mechanizmus.
Kitaip dujos ir toliau bus „tylusis arbitras“, lemiantis kainas net tada, kai švarios energijos bus per akis.
Švarios energijos era prasidėjo. Dabar svarbiausia – ją paversti realia nauda žmonėms
Europa įrodė, kad gali pagaminti daugiau švarios elektros nei iškastinės. Tai istorinis pasiekimas.
Tačiau tikroji perėjimo sėkmė bus matuojama ne procentais, o tuo, ar:
- elektros kainos taps stabilesnės,
- sistema bus saugesnė,
- priklausomybė nuo importo sumažės,
- vartotojai pajus realią finansinę naudą.
Švarios energijos revoliucija jau vyksta. Dabar prasideda sudėtingiausia dalis – paversti ją ekonomine ir energetine nauda kiekvienam Europos gyventojui.
Šaltinis: https://ember-energy.org/latest-insights/european-electricity-review-2026/
