Pasaulis atsidūrė ant naujos, bauginančios ir kartu viltingos eros slenksčio. Nuo šiol gyvybė mūsų planetoje nebėra tik aklos natūraliosios atrankos rezultatas – prie evoliucijos vairo stojo dirbtinis intelektas. Tai, kas dar vakar atrodė kaip mokslinė fantastika, šiandien tapo realybe: mokslininkai, pasitelkę galingus algoritmus, laboratorijoje „suprojektavo“ ir sukūrė visiškai naują virusą. Tai nėra gamtos kūrinys, tai – skaitmeninio proto produktas, ir šis lūžis iš esmės keičia medicinos ateitį.
Startuolio „Genyro“ mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Adriano Wolfsono, paskelbė apie tikrą proveržį mokslo pasaulyje. Jiems pavyko sukurti mikroorganizmą, pavadintą „Evo–Φ2147“, kuris gamtoje niekada neegzistavo. Šį unikalų virusą dirbtinis intelektas sugeneravo turėdamas vieną labai konkretų ir žmonijai naudingą tikslą – efektyviai medžioti ir sunaikinti pavojingas E. coli bakterijas. Šis pasiekimas ypač svarbus dabar, kai šiuolaikinė medicina vis dažniau atsimuša į sieną kovodama su „superbakterijomis“, kurios evoliucionavo ir išmoko išgyventi net po stipriausių antibiotikų atakų.
Kai programuotojai tampa kūrėjais: „ChatGPT“ principas biologijoje
Šio viruso gimimo istorija labiau primena sudėtingos kompiuterinės programos rašymą nei tradicinę biologiją. Mokslininkai pasitelkė pažangią dirbtinio intelekto sistemą „Evo2“, kurios veikimo principas yra stebėtinai panašus į visame pasaulyje išpopuliarėjusius pokalbių robotus, tokius kaip „ChatGPT“. Tačiau čia slypi esminis skirtumas: vietoj žmonių kalbos žodžių ir sakinių, šis algoritmas mokėsi „kalbėti“ genetinio kodo kalba.
Analizuodamas trilijonus galimų DNR derinių, dirbtinis intelektas perprato sudėtingas genų veikimo taisykles ir sugebėjo pasiūlyti šimtus naujų, niekada nematytų virusų variantų. Tai buvo ne aklas spėliojimas, o tikslus inžinerinis darbas. Iš daugybės pasiūlymų buvo atrinkti patys galingiausi kandidatai, kurie laboratoriniuose bandymuose pasirodė esą net ketvirtadaliu greitesni ir efektyvesni naikinant kenksmingas bakterijas nei bet kokie laukinėje gamtoje natūraliai egzistuojantys virusai.
Prie šio proveržio prisidėjo ir Stanfordo universiteto tyrėjų komanda (Samuel King, David Lee ir kiti), kurie padėjo įrodyti, kad dirbtinis intelektas, jau gebantis kurti sonetus, rašyti dainas ir tapti pašnekovu, dabar kėsinasi į teritoriją, kuri anksčiau priklausė tik gamtai ir Dievui. Tai tarsi Rubikono peržengimas – technologinis šuolis, po kurio kelio atgal nebėra.
Revoliucinė „Sidewinder“ technologija: kaip surinkti suplėšytą knygą?
Tačiau sukurti virusą kompiuterio ekrane yra viena, o paversti jį realiu, fiziniu organizmu – visai kas kita. Siekdami įkvėpti gyvybės skaitmeniniams kodams, tyrėjai sukūrė dar vieną unikalią technologiją, pavadintą „Sidewinder“. Iki šiol dirbtinio genomo surinkimas buvo neįtikėtinai sudėtingas procesas, kurį galima palyginti su bandymu surinkti į skutelius suplėšytą storą knygą, nežinant nei puslapių numerių, nei jų eiliškumo.
Naujoji „Sidewinder“ technologija veikia tarsi automatinė, itin tiksli puslapių numeravimo sistema. Ji leidžia mokslininkams su neįtikėtinu preciziškumu sujungti ilgas DNR grandines į vientisą visumą. Rezultatai stulbinantys: naujas gyvybės formas dabar galima sukurti tūkstantį kartų pigiau ir greičiau. Tai, kas anksčiau užtrukdavo mėnesius varginančio darbo, dabar pasiekiama per kelias dienas. Toks pagreitis atveria fantastiškas, anksčiau tik svajonėse regėtas galimybes medicinoje – pavyzdžiui, galimybę per kelias dienas sukurti personalizuotas, konkrečiam pacientui pritaikytas vakcinas nuo vėžio.
Tamsioji medalio pusė: ar neatvėrėme Pandoros skrynios?
Nepaisant milžiniško potencialo gelbėjant žmonių gyvybes, tokios galingos technologijos neišvengiamai kelia nerimą ir etinių klausimų. Saugumo ekspertai perspėja, kad galimybė greitai ir pigiai sukurti naujus virusus yra dviašmenis kardas. Piktavalių rankose šios žinios gali būti panaudotos kuriant mirtinus biologinius ginklus, prieš kuriuos žmonija neturėtų imuniteto.
Suprasdami šią riziką, kūrėjai ėmėsi griežtų atsargumo priemonių. Jie sąmoningai apribojo savo dirbtinio intelekto „žinias“, ištrindami iš jo atminties bet kokią informaciją apie virusus, gebančius užkrėsti žmones. Šiuo metu sukurtas „Evo–Φ2147“ virusas yra gana paprastas ir net negali savarankiškai daugintis be laboratorinių sąlygų. Tačiau tai yra neginčijamas įrodymas, kad žmogus įgijo galią konstruoti gyvybę pagal savo planą, taip atversdamas visiškai naują, dar nepažintą mūsų civilizacijos istorijos puslapį.
