Skaitant kriminalines naujienas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, dažnai tenka susidurti su antraštėmis, kurios verčia gūžčioti pečiais: nusikaltėlis nuteistas kalėti kelis šimtus, tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių metų. Iš pirmo žvilgsnio tokie nuosprendžiai atrodo nelogiški ir net komiški – juk žmogaus biologinis laikrodis yra ribotas, ir niekas fiziškai negali atlikti tokios bausmės. Kyla natūralus klausimas: kodėl federaliniai ir valstijų įstatymai numato tokias prevencines priemones, užuot tiesiog skyrus laisvės atėmimą iki gyvos galvos? Atsakymas slypi sudėtingoje teisinėje aritmetikoje ir specifinėse lygtinio paleidimo taisyklėse.
Bausmių sumavimo principas
Esminis skirtumas tarp JAV ir daugelio Europos šalių teisinių sistemų yra požiūris į bausmių skyrimą už kelis nusikaltimus. Daugelyje valstybių galioja maksimalios bausmės „lubos“ arba bausmės yra subendrinamos, absorbuojant mažesnę į didesnę. Tuo tarpu JAV teismų praktikoje, ypač kai kuriose valstijose, dažnai taikomas visiškai priešingas principas – bausmės yra sumuojamos. Jei asmuo padaro kelis nusikaltimus, pavyzdžiui, įvykdo keletą vagysčių, pagrobimų ar nužudymų, bausmė už kiekvieną epizodą pridedama prie bendros sumos. Būtent dėl šios „kaupiamosios“ sistemos galutinis nuosprendis gali pasiekti astronominius skaičius, kurie, atrodytų, praranda prasmę realaus laiko atžvilgiu.
Apsidraudimas nuo lygtinio paleidimo
Visgi pagrindinė tūkstantmečiais matuojamų bausmių priežastis yra grynai pragmatiška – tai apsauga nuo ankstyvo nusikaltėlio paleidimo į laisvę. Daugelyje JAV valstijų net ir sąvoka „iki gyvos galvos“ nebūtinai reiškia, kad nuteistasis mirs kalėjime. Dažnai tokie kaliniai po 15, 20 ar 25 metų įgyja teisę prašyti lygtinio paleidimo. Jei nusikaltėlis yra itin pavojingas, sistema negali rizikuoti. Čia įsijungia matematinis saugiklis: jei asmeniui skiriamos kelios laisvės atėmimo bausmės iš eilės, net ir gavus lygtinį paleidimą už pirmąjį nusikaltimą, jis iškart pradeda atlikti bausmę už antrąjį, tuomet už trečiąjį ir taip toliau.
Puikus to pavyzdys yra Oklahomos valstija, kurioje galioja griežta „85 % taisyklė“. Ji numato, kad kalinys privalo atlikti bent 85 procentus jam skirtos bausmės laiko, kol galės bent pasvajoti apie prašymą dėl lygtinio paleidimo. Jei bausmė siekia 2000 metų, net ir atlikus 85 procentus laiko, tai vis tiek sudarytų 1700 metų. Tokiu būdu teisinė sistema eliminuoja bet kokią teorinę galimybę pavojingam asmeniui kada nors išvysti laisvę, nepriklausomai nuo jo gero elgesio ar pasikeitusių įstatymų.
Gineso rekordai teismo salėje
Istorijoje yra buvę atvejų, kai ši sistema privedė prie sunkiai suvokiamų skaičių. Vienas ryškiausių pavyzdžių – prievartautojas Charlesas Scottas Robinsonas. Prisiekusieji, pasibaisėję jo nusikaltimais prieš vaikus, pareikalavo teisėjo skirti maksimalią įmanomą bausmę už kiekvieną epizodą. Rezultatas buvo stulbinantis – už kiekvieną įrodytą atvejį skirta po 5000 metų, kas bendroje sumoje sudarė 30 000 metų laisvės atėmimo bausmę. Tai tapo savotišku rekordu ir žinute visuomenei, kad tokie nusikaltimai nebus toleruojami.
Kitas kurioziškas, bet pamokantis atvejis nutiko nusikaltėliui Darronui Andersonui. 1993 metais už pagrobimus ir plėšimus jam buvo skirta 2200 metų nelaisvės. Manydamas, kad nuosprendis neteisingas, jis pateikė apeliaciją ir išsireikalavo bylos nagrinėjimo iš naujo. Tai buvo brangi klaida. Teisėjas, iš naujo įvertinęs visas aplinkybes, nusprendė, kad pirminė bausmė buvo per švelni, ir padidino ją iki 11 000 metų. Tai puikiai iliustruoja, kad JAV teismų sistemoje bausmės dydis yra tiesioginis nusikaltimų kiekio ir sunkumo atspindys.
Simbolinė teisingumo reikšmė ir tarptautinė praktika
Tokios bausmės turi ir didelę simbolinę reikšmę aukoms bei jų artimiesiems. Kai serijinis žudikas, pavyzdžiui, pagarsėjęs „Žudikas klounas“ Johnas Wayne’as Gacy’is, nuteisiamas 12 mirties bausmių ir 21 laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, tai reiškia teisingumo įvykdymą už kiekvieną atskirą auką. Teisinė logika diktuoja, kad kiekviena prarasta gyvybė yra verta atskiro nuosprendžio. Be to, jei ateityje paaiškėtų, kad vienas iš kaltinimų buvo klaidingas ar procesas turėjo klaidų, likusios dešimtys bausmių užtikrintų, kad žudikas vis tiek niekada neišeitų į laisvę.
Nors JAV yra lyderė šioje srityje, ilgų bausmių praktika pasitaiko ir kitur. Pavyzdžiui, Tailande 1989 metais finansinė sukčiautoja Chamoi Thipyaso už didelio masto piramidės schemą gavo net 141 078 metų laisvės atėmimo bausmę. Panašiai ir Izraelyje teroristas Abdullah Ghaleb al-Barghouti buvo nuteistas 67 laisvės atėmimo bausmėms iki gyvos galvos už išpuolių organizavimą. Visais šiais atvejais tikslas yra tas pats – užtikrinti, kad bausmė būtų neišvengiama ir galutinė.
