Pažintys internete šiandien tapo tokia pat kasdienybe kaip rytinė kava – milijonai žmonių braukia pirštu per ekraną ieškodami meilės ar bent jau malonaus pokalbio. Tačiau virtuali romantika turi ir tamsiąją pusę, kuri tampa vis pavojingesnė. Jei anksčiau sukčiai patys rašydavo žinutes su gramatinėmis klaidomis, dabar į pagalbą jie pasitelkė galingą ginklą – dirbtinį intelektą (DI). Apie tai, kaip atpažinti tobulai sukonstruotą melą ir apsaugoti ne tik sudaužytą širdį, bet ir banko sąskaitą, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Romantinis sukčiavimas nėra jokia naujiena – istorijos apie „princus“, kuriems staiga prireikia pinigų, girdėtos daugybę kartų. Tačiau šiandien šis reiškinys evoliucionavo į kai ką daug sudėtingesnio ir įtikinamesnio. Ekspertai pastebi, kad nusikaltėliai ne tik kuria gražias legendas – jie naudoja technologijas, leidžiančius sukurti šiurpą keliantį tikro žmogaus įspūdį, kuriam atsispirti tampa vis sunkiau.
Kai pasaka atrodo pernelyg graži, kad būtų tiesa
Dažniausiai viskas prasideda labai nekaltai ir stebėtinai sklandžiai. Pokalbis liejasi laisvai, pašnekovas rodo išskirtinį dėmesį, o ryšys užsimezga greičiau, nei tikėtasi. Jūs jaučiatės lyg laimėję loterijoje, tačiau M. Kutkaitis įspėja – būtent čia ir reikėtų pirmą kartą suklusti. Sukčiai meistriškai stengiasi sudaryti „tobulo sutapimo“ iliuziją: staiga paaiškėja, kad naujasis pažįstamas domisi lygiai tais pačiais dalykais kaip jūs, greitai perima jūsų bendravimo stilių, atkartoja jūsų mintis ir deklaruoja identiškas vertybes.
Tokios istorijos dažnai primena kino filmų scenarijus, tačiau realybėje tai vienas ryškiausių pavojaus signalų. Jei viskas vyksta per gerai, per greitai ir per tiksliai, tikėtina, kad kitoje ekrano pusėje sėdi ne sielos draugas, o šaltakraujiškai veikiantis manipuliatorius.
Kitas klasikinis sukčių ėjimas – bandymas kuo skubiau perkelti bendravimą iš oficialios pažinčių programėlės į privačius kanalus, tokius kaip „WhatsApp“, „Telegram“, „Signal“, „Discord“ ar tiesiog elektroninį paštą. Tai daroma ne dėl patogumo, o siekiant išvengti pažinčių platformų saugumo filtrų, kurie gali užfiksuoti įtartiną veiklą. Privačiuose pokalbiuose sukčiai jaučiasi saugūs ir gali veikti anonimiškai.
Be to, šiuolaikiniai apgavikai elgiasi itin profesionaliai. Flirtas jiems tėra priedanga nuolatiniam informacijos rinkimui. Atrodo, kad žmogus tiesiog nuoširdžiai jumis domisi, tačiau iš tiesų kiekvienas atsakymas gali būti panaudotas tapatybės vagystei ar vėlesniam emociniam spaudimui. O jei tik pradedate abejoti ar užduoti nepatogius klausimus, kaukė greitai nukrenta: „idealus“ partneris gali staiga supykti, apkaltinti jus paranoja, nepasitikėjimu ir bandyti sukelti kaltės jausmą, kad tik susigrąžintų situacijos kontrolę.
Naujasis ginklas – jausmų neturintis intelektas
Didžiausias pokytis sukčiavimo rinkoje įvyko įsitraukus dirbtiniam intelektui. Dabar nusikaltėliams nebereikia patiems galvoti, ką rašyti – DI leidžia vienu metu bendrauti su tūkstančiais aukų, generuojant ne tik gramatiškai taisyklingas, bet ir emociškai itin paveikias žinutes. Jei pastebite, kad pašnekovo tekstai visada idealūs, parašyti žaibišku greičiu ir kupini neįtikėtinos empatijos, lyg jis visada žinotų, ką tiksliai norite išgirsti – verta stabtelėti.
Technologijos pažengė dar toliau. M. Kutkaitis pabrėžia, kad šiandien nebegalima pasitikėti net ir nuotraukomis. Sukčiai ne tik vagia svetimų žmonių atvaizdus, bet ir kuria visiškai naujus, neegzistuojančių žmonių veidus, kurie atrodo stulbinančiai realistiškai. Net jei paprašysite atsiųsti asmenukę „čia ir dabar“, DI gali ją sugeneruoti per kelias sekundes. Nuotrauka nebėra joks tapatybės įrodymas.
Tačiau pati naujausia ir pavojingiausia gudrybė – vaizdo skambučių klastotės, pasaulyje žinomos kaip „deepfake“. Esame įpratę manyti: jei pamačiau žmogų ekrane, vadinasi, jis tikras. Deja, ši taisyklė nebegalioja. Sukčiai gali pasiūlyti susiskambinti, trumpam parodyti veidą, kuris juda ir kalba, o tada, pasiteisinę prastu interneto ryšiu, greitai nutraukti pokalbį. Nors toks „gyvas“ kontaktas trunka vos akimirką, jis sukuria milžinišką pasitikėjimo kreditą, nors iš tiesų matėte tik skaitmeninę kaukę.
Romantika baigiasi ten, kur prasideda pinigai
Kad ir kokia graži būtų meilės istorija, sukčių tikslas visada išlieka pragmatiškas ir ciniškas – jūsų pinigai. Scenarijus visada pakrypsta viena linkme: anksčiau ar vėliau iškyla „neišvengiama problema“. Tai gali būti prašymas padėti susimokėti už nuomą, staiga susirgęs artimasis, kuriam reikia gydymo, ar tiesiog prašymas nupirkti dovanų kortelių (pavyzdžiui, „Apple“), nes tokius mokėjimus itin sunku atsekti.
Egzistuoja ir dar klastingesnė apgavystės forma, vadinama „kiaulių skerdimu“ (angl. pig butchering). Šiuo atveju sukčiai žaidžia ilgą žaidimą: bendrauja su auka savaitėmis ar net mėnesiais, priverčia įsimylėti ir lygiagrečiai demonstruoja savo neva itin sėkmingą, prabangų gyvenimo būdą. Įgiję visišką pasitikėjimą, jie pasiūlo „išskirtinę“ investavimo galimybę, dažniausiai susijusią su kriptovaliutomis. Auka įtikinama pervesti lėšas į fiktyvias platformas, kurios iš pradžių net gali rodyti pelną. Nors pervedimai dažnai atliekami per legalias keityklas, galutinis investicijų tikslas yra sukčių sąskaita, iš kurios susigrąžinti pinigus praktiškai neįmanoma.
Kaip apsisaugoti nuo skaitmeninių donžuanų?
Nors dirbtinis intelektas suteikia sukčiams naujų galių, apsisaugojimo principai išlieka žmogiški ir paprasti: niekada neskubėkite. Svarbiausia taisyklė – niekada nesiųskite pinigų žmogui, kurio nesate sutikę realiame gyvenime, kad ir koks artimas atrodytų jūsų virtualus ryšys.
Kutkaitis išskiria patį aiškiausią pavojaus signalą – jei jūsų „mylimasis“ prašo meluoti bankui apie pervedimo paskirtį. Tai yra absoliuti raudona linija. Jei taip nutinka, būtina nedelsiant stabdyti emocijas, pasitarti su artimaisiais ar draugais ir nutraukti bet kokį bendravimą. Taip pat nereikėtų skubėti pereiti į kitas susirašinėjimo platformas vos po kelių žinučių ir jokiu būdu nesidalinti jautria asmenine informacija.
Ironiška, bet nuo DI apgavysčių gali apsaugoti pats DI. Internete gausu įrankių, leidžiančių patikrinti, ar tekstas bei nuotraukos nėra sugeneruoti kompiuterio. Vaizdo skambučių metu ekspertai pataria būti itin atidiems detalėms: stebėkite pašnekovo akių judesius, neįprastą mirksėjimą, vaizdo „trūkčiojimus“ ar keistą mirgėjimą aplink veido kontūrus.
Jei visgi supratote, kad patekote į pinkles, svarbiausia nedelsti – nedelsiant informuokite savo banką ir policiją. Ir atminkite paprastą tiesą: tikra simpatija ir meilė niekada neprasideda nuo prašymo pervesti pinigus.
