Atrodo kaip scena iš mokslinės fantastikos filmo ar net mistinio trilerio: naktį gatvės, dviračių takai ir parkai skendi ne įprastoje baltoje, o sodrioje raudonoje šviesoje. Tačiau tai ne filmas ir ne meninė instaliacija. Kopenhagos priemiesčiuose vyksta revoliucinis eksperimentas, kurio tikslas – išspręsti vieną didžiausių šiuolaikinių miestų problemų, apie kurią dažnai net nesusimąstome.
Šviesos tarša Europoje tampa vis opesne problema. Naktinis miestų švytėjimas trikdo žmonių miego ritmą, eikvoja energiją ir, svarbiausia, daro pragaištingą poveikį laukinei gamtai. Danija nusprendė nelaukti ir šiauriniame Kopenhagos pakraštyje, Gladsaxe savivaldybėje, įjungė sistemą, kuri meta iššūkį tradiciniam supratimui apie tai, kaip turi atrodyti apšviesta gatvė.
Balta šviesa – nematomas žudikas gamtai
Dešimtmečius miestai siekė kuo ryškesnio ir baltesnio apšvietimo, manydami, kad tai didina saugumą. Tačiau moksliniai tyrimai atskleidė tamsiąją šios praktikos pusę.
Įprastos LED lempos skleidžia daug mėlynojo spektro šviesos. Būtent ji stipriausiai išbalansuoja biologinius ritmus (tiek žmonių, tiek gyvūnų). Naktiniai gyvūnai, pavyzdžiui, šikšnosparniai, vabzdžiai ar paukščiai, dėl ryškios baltos šviesos praranda orientaciją, negali susirasti maisto arba tampa lengvu grobuonimi.
Danijos eksperimentas kilo iš stebėjimų, kad balta šviesa ypač kenkia šikšnosparniams, kurie Frederiksborgvej gatvės žaliąją zoną naudoja kaip pagrindinį migracijos ir maitinimosi koridorių.
Kodėl pasirinkta raudona?
Sprendimas pakeisti baltas lempas raudonomis nėra atsitiktinis dizainerių kaprizas. Tai – kruopščiai apskaičiuotas mokslinis kompromisas.
- Poveikis gamtai: Raudona šviesa (ilgesnės bangos) mažiausiai veikia gyvūnų naktinį regėjimą ir hormonų sistemą. Šikšnosparniai ir vabzdžiai raudoną apšvietimą „toleruoja“ kur kas geriau nei baltą ar mėlyną.
- Poveikis žmonėms: Nors raudona šviesa atrodo neįprastai, ji išlieka pakankamai funkcionali. Žmogaus akis greitai adaptuojasi, todėl pėstieji, dviratininkai ir vairuotojai vis dar puikiai mato kelią ir kliūtis.
Kaip tai atrodo realybėje?
Projektas įgyvendintas Frederiksborgvej gatvėje – pagrindinėje arterijoje, jungiančioje priemiesčius su miesto centru.
Inžinieriai įrengė specialius žemus stulpelius su raudono spektro šviesos diodais. Jie suprojektuoti taip, kad šviesa sklistų tik ten, kur reikia (ant tako), ir „neišsilietų“ į aplinkinius medžius ar krūmus. Pėsčiųjų perėjose, siekiant maksimalaus saugumo, šviestuvai sumontuoti 3,5 metro aukštyje.
Rezultatas – sukurta hibridinė erdvė, kurioje technologijos tarnauja žmogui, bet nebekariauja su gamta.
Ar Europos miestai „paraudonuos“?
Nors šiuo metu sistema veikia tik kelių šimtų metrų atkarpoje, į Gladsaxe savivaldybę krypsta urbanistų ir ekologų akys iš visos Europos.
Šviesos tarša vis dažniau prilyginama triukšmui ar oro užterštumui. Miestai ieško būdų ne tik taupyti elektrą, bet ir mažinti ekologinį pėdsaką. Danų projektas rodo, kad ateities sprendimai gali būti susiję ne tik su šviesos išjungimu, bet ir su jos spalvos keitimu.
Ekspertai pabrėžia: tai nėra eksperimento pabaiga, o tik didelės diskusijos pradžia. Labai tikėtina, kad netolimoje ateityje parkai ir žaliosios zonos mūsų miestuose naktimis švytės raudonai, saugodamos tuos, kurie gyvena šalia mūsų.
Šaltinis: https://motoryzacja.interia.pl/wiadomosci/news-czerwone-latarnie-zamiast-bialych-dania-testuje-swiatlo-ktor,nId,22543198
