Ar jūsų katė ar šuo kartais sustoja kieme tik tam, kad… pakramtytų žolės? Tai vienas keisčiausių, bet ir dažniausių augintinių elgesių. Nors internete gausu mitų, o šeimininkai neretai sunerimsta, veterinarai sako: daugeliu atvejų tai – visiškai normalu. Tačiau yra situacijų, kai žolės valgymas gali būti svarbus ženklas, jog gyvūno organizmui kažkas negerai.
1. Paplitę mitai vs. faktai: ar žolė gydo skrandį?
Viena populiariausių teorijų teigia, kad gyvūnai ėda žolę norėdami „apsivalyti“ skrandį. Tikrovėje tai retai būna tiesa.
Tyrimai rodo:
- 68 % šunų valgo augalus bent kartą per savaitę,
- tačiau tik 8 % prieš tai rodo bet kokius negalavimus.
Panaši tendencija pastebėta ir katėms:
- dauguma jų neatrodo sergančios prieš ėsdamos žolę,
- tačiau 27–37 % po to atpila arba vemia.
Tai reiškia, kad žolė ne tiek sukelia vėmimą, kiek tiesiog praeina per sistemą nepakitusi.
Be to, žolėdžiai gyvūnai turi specialius fermentus celiuliozei skaidyti, o šunys ir katės jų neturi, todėl didelės naudos iš žolės jie negali gauti.
2. Įgimtas instinktas – galbūt tai paveldėta iš laukinių protėvių
Mokslininkai pastebi, kad žolę valgo ir laukiniai šunys, ir katės, vilkai, lapės. Tai leidžia manyti:
- žolės valgymas gali būti instinktyvus savireguliacijos būdas,
- galbūt jis padeda pašalinti parazitus, kaip daro laukiniai plėšrūnai.
Tačiau naminiams gyvūnams ši teorija sunkiai patvirtinama, nes šiuolaikiniai augintiniai paprastai nėra stipriai užsikrėtę kirminais.
3. Ar žolė gali reikšti mitybos trūkumą? Tik iš dalies
Kai kurie specialistai spėlioja, kad žolė gali padėti papildyti mikroelementus (pvz., B grupės vitaminus).
Vis dėlto, jei jūsų augintinis maitinamas kokybišku pašaru, tikimybė, kad jam trūksta maistinių medžiagų, yra labai maža.
Išimtis – sergantys, nusilpę, senyvi gyvūnai, kuriems gali prireikti daugiau vitaminų ar skaidulų.
4. Paprasčiausias paaiškinimas: žolė jiems… tiesiog patinka
Veterinarai pabrėžia, kad kai kuriais atvejais žolės valgymas yra:
- žaidimas,
- smalsumas,
- aplinkos tyrinėjimo būdas,
- maloni tekstūra dantims.
Kaip žmonės kramto gumą, taip gyvūnai gali kramtyti žolę – tiesiog dėl pojūčio.
5. Kada verta sunerimti?
Daugeliu atvejų žolės valgymas yra nekenksmingas. Tačiau atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:
NERIMAUTI REIKIA, JEI:
- jūsų katė ar šuo žolę ėda godžiai, kasdien,
- stipriai ieško žalių augalų ir atrodo įkyriai apsėstas,
- po žolės nuolat vemia,
- vemia ne tik žole, bet ir maistu, putomis, krauju,
- pastebite neįprastas išmatas ar viduriavimą,
- gyvūnas atrodo apatiškas, nevalgo, krinta svoris.
Tokiu atveju būtina kreiptis į veterinarą – tai gali būti skrandžio, žarnyno ar net inkstų problemų ženklas.
6. DĖMESIO: žolė gali būti pavojinga!
Pati paprasta žolė nėra pavojinga, tačiau pavojų kelia:
- nuodingi augalai (leliukės, difenbachijos, azalijos, oleandrai ir kt.),
- trąšos,
- pesticidai,
- vejos purškikliai,
- herbicidai.
Visada įsitikinkite, kad aplinka, kurioje gyvūnas kramto žolę, yra saugi.
Išvada
Nors priežasčių, kodėl šunys ir katės ėda žolę, gali būti daug, dažniausia išvada paprasta: tai normalus, įgimtas elgesys, kuris retai rodo rimtą ligą. Tačiau jei augintinis žolę ėda manija, dažnai vemia ar atrodo negaluojantis – tuomet tai jau ne „keistas įprotis“, o ženklas, kad reikalinga profesionali apžiūra.
