Kaimyninėje Latvijoje rengiami ir jau įtvirtinami pakeitimai, kurie daugeliui šunų augintinių gali tapti nemalonia staigmena. Nuo 2026 metų įsigalios griežtesnė tvarka, aiškiai apibrėžianti, kur, kada ir kaip šuo gali būti vedamas į lauką. Kai kuriais atvejais augintinio išvedimas be pavadėlio bus tiesiog draudžiamas – už tai grės ne tik įspėjimai, bet ir solidžios baudos.
Latvijos institucijos pabrėžia, kad naujų taisyklių esmė – ne bausti, o užtikrinti viešąjį saugumą. Tačiau praktikoje tai reiškia, jog atsakomybė už kiekvieną šuns veiksmą dar labiau gula ant šeimininko pečių. Savivaldybių policija gauna aiškesnius įgaliojimus, o „pilkos zonos“, kuriose anksčiau buvo galima ginčytis, beveik išnyksta.
Kieme – tvora, prie vartų – įspėjimas
Pagal galiojančią ir griežtinamą tvarką, šuo privačioje teritorijoje gali būti laikomas laisvai tik tuo atveju, jei kiemas yra visiškai aptvertas. Tvora turi realiai sulaikyti gyvūną, o ne būti formali kliūtis. Prie vartų privalomas aiškus įspėjimas apie šunį, o lankytojai ar paštininkai turi turėti galimybę saugiai pranešti apie savo atvykimą, neįžengdami į teritoriją.
Tai reiškia, kad pabėgęs šuo – net ir be agresijos – jau laikomas pažeidimu, už kurį atsako šeimininkas.
Mieste – tik su pavadėliu, be išlygų
Vos tik šuo atsiduria už kiemo ribų, prasideda griežčiausia taisyklių dalis. Miestų gatvėse, šaligatviuose ir gyvenamosiose zonose pavadėlis tampa privalomas visiems šunims. Pavojingiems šunims papildomai taikomi identifikavimo reikalavimai, o kai kuriais atvejais – ir antsnukiai.
Įstatymas leidžia trumpam pririšti šunį prie parduotuvės ar įstaigos, tačiau tik su trumpu pavadėliu ir tik tada, jei gyvūnas netrukdo kitiems. Praktikoje tai reiškia, kad bet koks incidentas tokioje situacijoje bus laikomas šeimininko atsakomybe.
Parkai ir žaliosios zonos: laisvė tik naktį
Didžiausi pokyčiai palies mėgstančius šunis paleisti bėgioti parkuose. Rygoje ir kituose didmiesčiuose nustatyta aiški riba: žaliosiose miesto erdvėse šunys be pavadėlio gali būti vedžiojami tik naktį – nuo 23 valandos iki 7 ryto. Dieną tai bus laikoma pažeidimu, nebent kalbama apie specialiai įrengtas ir aptvertas šunų aikšteles.
Už miesto ribų ir miškuose taisyklės švelnesnės, tačiau ir čia galioja esminė sąlyga – šeimininkas privalo nuolat matyti šunį ir jį kontroliuoti. Jei gyvūnas dingsta iš regos lauko ar nereaguoja į komandas, atsakomybė tenka žmogui.
Ne tik pasivaikščiojimai – reguliuojamas ir šuns kasdienis gyvenimas
Latvijos teisės aktuose detaliai aprašytos ir šuns gerovės pareigos namuose. Šeimininkas privalo užtikrinti maistą, vandenį ir pakankamą fizinį aktyvumą. Vyresni nei trijų mėnesių šunys turi būti vedžiojami bent du kartus per dieną, o pasivaikščiojimai negali būti simboliniai. Tai tampa ne rekomendacija, o teisine prievole.
Baudos – ne simbolinės
Už šuns vedžiojimą be pavadėlio tam neskirtoje vietoje numatytos baudos, kurios gali siekti kelis šimtus eurų. Tačiau rimčiausios sankcijos taikomos tada, kai šuo sužaloja kitą gyvūną ar žmogų. Tokiais atvejais 2026 metais baudos Latvijoje gali siekti iki 1750 eurų, o šeimininkui gali būti privalomi dresūros kursai.
Latvijos valdžia neslepia – tikslas aiškus: viešosios erdvės turi būti saugios visiems, nepriklausomai nuo to, ar žmogus myli šunis, ar jų bijo.
O kaip jūs manote – ar tokio pat griežtumo šunų laikymo ir vedžiojimo įstatymas turėtų būti priimtas ir Lietuvoje?
Pritariu.Reikėtų ir daugiau taisyklių.
O ,kad taip būtų Lietuvoje. Ir dar papildomai turėtų mokėti už laiptinių valymą, turintys šunų. Pukai, plaukai, šunų pėdos laiptinėse. Teršia, o moka tiek pat.