Iki 2026 metų duomenų centrai gali sunaudoti net 70 procentų visos pasaulyje pagaminamos puslaidininkių atminties. Jei atrodo, kad šiandien kompiuterių komponentų rinka jau balansuoja ant ribos, prognozės rodo – tai tik pradžia.
RAM brangs, nes duomenų centrai perima iki 70 procentų visos atminties rinkos.
Puslaidininkių atminties trūkumas jau seniai nebėra problema tik tiems, kurie planuoja įsigyti naują kompiuterį ar vaizdo plokštę. Situacija pradeda veikti beveik visą technologijų pramonę. NVIDIA jau riboja vaizdo atminties tiekimą savo vaizdo plokščių subrangovams, o AMD sudaro strategines partnerystes, siekdama išlaikyti savo vaizdo plokščių kainas kuo arčiau rekomenduojamos mažmeninės kainos.
Prognozuojama, kad duomenų centruose netrukus bus naudojama iki 70 procentų visos pasaulyje pagaminamos puslaidininkių atminties. Wall Street Journal duomenimis, padėtis IT rinkoje darosi kritinė, o komponentų trūkumas gali paveikti ir sektorius, kurie iš pirmo žvilgsnio su IT neturi daug bendro – automobilių pramonę, buitinę ir plataus vartojimo elektroniką.
Problema slypi tame, kad nors automobilių ar televizorių gamintojai dažnai naudoja senesnių kartų atmintį, daugelis gamyklų sumažino arba visiškai sustabdė tokių lustų gamybą. Gamybos pajėgumai buvo perorientuoti į DDR5 atmintį, kurios paklausa šoktelėjo dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtros.
Situacijos rimtumą gerai iliustruoja faktas, kad praėjusių metų pabaigoje Samsung lustų gamybos padalinys, kaip pranešama, atsisakė tiekti atmintį net savo pačios išmaniųjų telefonų padaliniui „Samsung Mobile“. Dar didesnė problema ta, kad dėl pasirašytų ilgalaikių sutarčių puslaidininkių atminties gamintojų pajėgumai jau yra rezervuoti mažiausiai dvejiems metams į priekį.
Beveik kiekvienas šiuolaikinis elektroninis įrenginys naudoja operatyviąją atmintį – nuo automobilių elektronikos ir televizorių iki „Bluetooth“ garsiakalbių ar išmaniųjų namų prietaisų. Todėl nors šiandien dažniausiai skundžiamės kompiuterių komponentų kainomis, netrukus brangti gali viskas, kas turi bent menkiausią elektroninę dalį. Vieno pagrindinio komponento – RAM – kainos šuolis privers gamintojus kelti galutines kainas, jei jiems apskritai pavyks užsitikrinti pakankamą atminties kiekį gamybai.
Anksčiau komponentų kainų svyravimai buvo laikini, todėl gamintojai dažniausiai sugebėdavo išlaikyti stabilias galutinių produktų kainas. Šį kartą situacija iš esmės kitokia. Atminties kainų kilimas prognozuojamas kaip ilgalaikis, o tai ypač pavojinga išmaniųjų telefonų rinkai, kur RAM kaina gali sudaryti net iki trečdalio visos įrenginio savikainos.
Remiantis naujausiomis International Data Corporation prognozėmis, 2026 metais dėl kainų augimo išmaniųjų telefonų pardavimai gali sumažėti maždaug 5 procentais. Asmeninių kompiuterių rinka atrodo dar labiau pažeidžiama – čia galimas nuosmukis gali siekti net iki 9 procentų. Analitikai pabrėžia, kad šios prognozės dar gali keistis, nes atminties rinka išlieka itin dinamiška ir sunkiai prognozuojama.
Tuo pat metu vis garsiau kalbama apie galimą spekuliacinį dirbtinio intelekto burbulą. Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad dirbtinio intelekto potencialas galėjo būti pervertintas, o tai ateityje gali lemti platesnę visos IT pramonės pertvarką. Kol kas krizės požymiai labiausiai matomi komponentų kainose, tačiau jei burbulas sprogs, poveikis gali būti kur kas platesnis ir paliesti visą technologijų ekosistemą.
Šaltinis: https://spidersweb.pl/2026/01/ram-w-2026-prognozy-ceny-trendy.html
