Europos Sąjunga tyliai, bet labai kryptingai juda link sprendimo, kuris gali perrašyti pensijų žaidimo taisykles milijonams dirbančiųjų. Ir esmė paprasta: Briuselis mato, kad per daug žmonių Europoje pasikliauja vien valstybine pensija, nors realybė vis aiškesnė – vien jos senatvei neužteks.
Todėl dabar ant stalo atsirado idėja, kuri daugeliui skambės kaip „užslėptas mokestis“, nors oficialiai vadinama kitaip: automatinis įtraukimas į privatų pensijų fondą, kai įmokos būtų nuskaičiuojamos tiesiai nuo atlyginimo.
ES sprendžia: kas gali keistis pensijų sistemoje?
Pagal svarstomą modelį būtų kuriama bendra kryptis visai ES – kad darbuotojai ir darbdaviai automatiškai mokėtų į privatų pensijų kaupimą.
Svarbiausias momentas: tai būtų vadinamasis „opt-out“ principas.
Tai reiškia:
- jūs būsite įtrauktas automatiškai, be papildomų prašymų,
- jei nenorėsite – turėsite pats atsisakyti (t. y. aktyviai išsiregistruoti).
Tokios schemos jau seniai išbandytos kitur ir veikia labai paprastai: žmonės dažniausiai neatsisako, nes „vėliau sutvarkys“, „dar pagalvos“ arba tiesiog nori kaupti, bet niekada neprisiruošia pradėti.
Būtent to ES ir siekia – kad kaupimas taptų ne pasirinkimu tik disciplinuotiems, o standartu visiems.
Kodėl Briuselis spaudžia reformą?
Priežastis nėra romantiška. Ji labai šalta ir matematiška.
Europos Sąjunga remiasi duomenimis, kurie rodo aiškią problemą: per mažai žmonių kaupia senatvei už valstybinės sistemos ribų.
Kitaip tariant:
- dauguma europiečių „tiki valstybe“,
- tačiau gyventojai sensta,
- dirbančiųjų mažėja,
- o pensininkų daugėja.
Šitoje vietoje ES daro aiškią išvadą: dabartinis modelis „kažkaip bus“ – nebeveikia.
Kur bus investuojami pinigai?
Pagal siūlomą kryptį, lėšos iš privataus kaupimo galėtų būti investuojamos į:
- akcijas,
- obligacijas,
- investicinius fondus,
- kitus finansinius produktus.
Tai nėra smulkmena – tai reiškia, kad jūsų būsima papildoma pensija būtų priklausoma ne tik nuo įmokų, bet ir nuo to, kaip seksis rinkoms.
Vieniems tai atrodo kaip protingas augimas, kitiems – kaip rizika („o jeigu krizė?“). Bet tokia logika dabar dominuoja visame pasaulyje: be investavimo pensijų sistemos tiesiog „nepaneša“ ateities.
Kai kurios šalys jau daro tą patį (arba ruošiasi)
Čia įdomiausia dalis – ES nekuria to „nuo nulio“. Kai kurios šalys jau juda ta kryptimi.
Straipsnyje minima, kad:
- Airija planuoja automatinį įtraukimą nuo 2026 m.
- Italija ir Lenkija jau turi veikiančias programas, kurios skatina privačių fondų dalyvavimą.
ES logika labai paprasta: jei matome, kad sistema padidina kaupiančių žmonių skaičių – ją galima plėsti ir standartizuoti.
Atsiras ir naujas dalykas: nuolatinė stebėsena ir kontrolė
Dar viena kryptis, kuri gali pasirodyti „nekalta“, bet realybėje keičia santykį su pensija – tai skaitmeninė pensijų stebėsena.
ES siūlo:
- kurti sistemas, kur žmogus realiu laiku matytų, kiek sukaupė,
- kokios prognozuojamos išmokos,
- kaip keičiasi vertė,
- net įtraukti skaičiuokles (pvz., infliacijos).
Pavyzdžiu pateikiama Vokietijos „Skaitmeninė pensijų apžvalga“, kuri jau papildyta infliacijos skaičiuokle.
Tai vienu metu ir patogu, ir pavojinga psichologiškai: kai žmogus pradeda matyti skaičius – jis pradeda ir panikuoti, ir spausti valdžią, ir lyginti su kaimynais.
Ką tai reiškia Lietuvai? (čia bus tikroji audra)
Jeigu ES kryptis bus įtvirtinta, Lietuvai tai gali reikšti labai aiškų dalyką: spaudimą suvienodinti kaupimo modelį, arba bent jau pritaikyti jį prie „automatinio įtraukimo“ logikos.
O tai automatiškai gali paliesti:
- kiek pinigų lieka „į rankas“,
- darbdavių kaštus,
- II ir III pakopos ateitį,
- politines kovas („čia nuskaitymai ar kaupimas?“).
Ir svarbiausia: net jei teoriškai bus galima atsisakyti – realybėje dauguma žmonių paprasčiausiai neatsisakys, todėl pinigai pradės tekėti automatiškai.
Esmė trumpai: kas gali pasikeisti milijonams europiečių?
- automatinis įtraukimas į privatų kaupimą
- įmokos nuo atlyginimo + darbdavio dalis
- norėsi nedalyvauti – turėsi atsisakyti pats
- didesnis kaupimo mastas ES mastu
- skaitmeninės pensijų stebėsenos sistemos, daugiau kontrolės ir ataskaitų
Šaltinis: https://polskiobserwator.de/ue-decyduje-o-przyszlosci-emerytur-co-moze-sie-zmienic-dla-milionow-europejczykow/
Kuo greičiau iš tos Europos, antra Maskva atsirado,nors Maskva kaip ir mažiau kišosi i Lietuvos reikalus,o gal vadovaujantis Lietuvai turejo tvirtesni stubura ir sugebejo savo atstoveti.
Trauktis is tos europos sajungos kad butume laisvi ir niekas musu neprievartautu.
O ką lituviai prie ES naujų standartų, – tipo dar ir plėšikė Sodra paliks su didžiausiais pasaulyje mokesčiais, ir su svo šventų tinginių šunų armijos gydymo programomis? Ir tie šunys toliau steigs kažkokius privačius fondus, – bezdionės pažiūrėkit į Durnių Internato kompiuterinį langą, pasidžiaukite grafikėliais…
Realiai nuo senų senovės – ne vaikai krauna tėvams lobius, o atvirkščiai. Dangaus žirklės. Senelių namuose norite linksmai toliau pakurvauti, iš naujo seilę ŽIV pasigauti? Ar gauti nuopelnų nuo savo vaikų? Dabar ir tuojau pat. Ne visi vienodai sminga, kregždžių lizdų lipdytojai…
Mokesčius atskaito,o žmonės,net pensijos nesulaukia, 62m ir jaunesni miršta
Trauktis iš ES. Tai vienintelis kelias į nepriklausomybę
N**ui jos toky mąstymą jie švaisto mūsų lėšas ir dar jiems maža Briuselio biurokratams dar maža