Gyvename pasaulyje, kurį krečia nenuspėjamos jėgos. Kol žaidėjai vis dar laukia tikrojo „PlayStation 5“ potencialo atskleidimo, technologijų užkulisiuose bręsta tobula audra. Dirbtinio intelekto (DI) sukeltas „aukso karštligės“ efektas ir geopolitinė įtampa verčia perbraižyti ateities planus: jei „Sony“ laikysis senojo grafiko, naujoji konsolė gali tapti prabangos preke, kurią įpirks tik vienetai.
Stabilumo laikai baigėsi. Parametrai, kuriais anksčiau vadovavomės kurdami ilgalaikes strategijas, tiesiog nebeegzistuoja. Nuolatiniai technologiniai, finansiniai ir, svarbiausia, geopolitiniai sukrėtimai verčia permąstyti tai, kas atrodė neišvengiama.
Geriausias to pavyzdys – dabartinė vaizdo žaidimų konsolių rinka. Nors „PlayStation 5“ jau įžengė į šeštuosius gyvavimo metus, pramonės ekspertai vis garsiau kalba apie tai, kad skubėti su nauja karta (PS6) būtų savižudiška klaida.
Anomalinė karta: kodėl vis dar jaučiamės lyg starte?
Kad suprastume ateities rizikas, turime atsigręžti į tai, kaip prasidėjo ši karta. O ji prasidėjo blogiausiu įmanomu scenariju.
Pandemija sutraukė pasaulines tiekimo grandines, sukeldama metus trukusį komponentų badą. Tai iš esmės iškreipė natūralų kartų kaitos ciklą. Po karantino sekęs staigus vartojimo kritimas, infliacija ir suvokimas, kad gamybos procesai buvo pernelyg išpūsti, sukėlė atleidimų ir projektų atšaukimų laviną.
Nors vidutinio biudžeto žaidimai ir filmų perdirbiniai užpildė tuštumą, šeštaisiais konsolės gyvavimo metais vyrauja keistas jausmas: mes vis dar nematėme, ką iš tikrųjų gali PS5. Didieji blokbasteriai vėluoja, o jausmas, kad „geriausia dar ateityje“, niekaip neapleidžia žaidėjų bendruomenės.
Dirbtinis intelektas „suvalgė“ konsolių atmintį
Pagal istorinius ciklus, „PlayStation 6“ turėtų pasirodyti 2027 m. pabaigoje. Vieši sistemos architekto Marko Cerny pasisakymai ir neseniai pasirodęs „PlayStation 5 Pro“ (su nauja PSSR technologija) rodo, kad „Sony“ būtent taip ir planavo.
Tačiau planus griauna naujas žaidėjas – dirbtinis intelektas.
Manija sukurti bendrąjį dirbtinį intelektą (AGI) suteikė tokioms įmonėms kaip „OpenAI“ neribotus finansinius išteklius. Jos masiškai superka komponentus savo duomenų centrams. Rezultatas?
- 40 proc. pasaulinės RAM gamybos dabar kontroliuoja DI sektorius.
- Komponentų gamintojai, tokie kaip „Micron“, atvirai pareiškė pasitraukiantys iš vartotojams skirtos rinkos, nes pelningiau aptarnauti technologijų milžines.
Šis „atminties badas“ drastiškai kelia kainas. O atmintis (RAM) yra vienas brangiausių ir svarbiausių bet kurios žaidimų konsolės komponentų.
Neįmanoma matematika: 999 eurai už konsolę?
Jei „Sony“ nuspręstų išleisti PS6 kitais metais, susidurtų su žiauria realybe. Konsolių verslo modelis paprastai remiasi įrangos subsidijavimu (pardavimu „į minusą“), tikintis uždirbti iš žaidimų. Tačiau dabartinės komponentų kainos, infliacija ir galimi nauji tarifai (ypač po politinių pokyčių JAV) verčia peržiūrėti skaičius.
- Optimistinis scenarijus: 799 eurai.
- Realistinis scenarijus: Siekiant išlaikyti maržas, kaina galėtų šoktelėti iki 999 eurų (o diskų skaitytuvą tektų pirkti atskirai).
Ar yra rinka konsolei už 1000 eurų? Entuziastų visada atsiras. Tačiau norint, kad karta būtų sėkminga, reikia bent 50 milijonų vartotojų per pirmuosius dvejus metus. Už tokią kainą tai – neįmanoma misija. Jau PS5 kaina daugeliui buvo iššūkis, o dvigubai brangesnis įrenginys tiesiog atsimuštų į vartotojų mokumo sieną.
Žaidimų kūrėjai dar nepasiruošę
Techninė įranga yra tik viena medalio pusė. Kita – turinys.
- Legendinė studija „Rockstar“ vis dar ruošia „Grand Theft Auto VI“ (kuris gali vėluoti).
- Tokie grandai kaip „Santa Monica“, „Naughty Dog“ ar „CD Projekt RED“ vis dar neišleido savo pagrindinių šios kartos žaidimų.
- „From Software“ ir kitos studijos vis dar naudoja senesnius variklius, nerodydamos didelio noro atsinaujinti.
Kolektyvinėje sąmonėje įsišaknijo mintis, kad PS5 karta yra viena labiausiai nuviliančių istorijoje. Jei „Sony“ paprašys žaidėjų vėl atverti pinigines naujai įrangai, kai senoji dar „neatsipirko“ įspūdžiais, reakcija bus negailestinga. Viskas priklauso nuo emocijų, o jos šiuo metu nėra palankios.
Japonijos rinkos krachas ir verslo ciklai
„Sony“ taip pat turi problemų savo gimtinėje. Japonijos rinka, atrodo, prarado susidomėjimą stacionariomis konsolėmis. Net ir sumažinus PS5 kainą iki 55 000 jenų (apie 300 Eur), pardavimai nepakilo. Japonija vis dar gyvena „PlayStation 4“ ritmu arba renkasi mobiliuosius įrenginius. Išleisti ten PS6 už pasaulinę rinkos kainą būtų istorinė nesėkmė.
Tačiau „Sony“ yra spaudžiama verslo logikos. Kiekviena konsolė turi ciklą: augimas, pikas, kritimas. PS5 pardavimų pikas buvo pasiektas 2023 m. (20,9 mln. vnt.), ir dabar kreivė leidžiasi žemyn. Bendrovė negali sau leisti laikyti lentynose produkto, kurio niekas neperka. Jiems reikia naujo produkto, kad išlaikytų pagreitį.
Išvada: vėlavimas – vienintelė protinga išeitis
Jei sprendimą priimtų tik blaivus protas, o ne akcininkų spaudimas, „PlayStation 6“ neturėtų pasirodyti anksčiau nei 2030 m.
Tai būtų vienintelis būdas:
- Užtikrinti, kad ilgas žaidimų kūrimo ciklas atsipirktų ant PS5.
- Sulaukti, kol praeis atminties kainų krizė ir stabilizuosis rinka.
Tačiau vidinis spaudimas yra milžiniškas. Realistiškiausias kompromisas atrodo nedidelis atidėjimas iki 2028 m. Ar to pakaks, kad kaina taptų įkandama? Greičiausiai ne. Nepavydžiu tiems, kurie „Sony“ būstinėje turi priimti šį sprendimą – jie renkasi tarp dviejų blogybių.
