Žmonijos istorijoje aukščio rekordai visada turėjo ypatingą reikšmę. Nuo viduramžių katedrų bokštų iki modernių dangoraižių – kiekviena epocha siekė pasiekti dangų ir parodyti savo technologinę galią. Šiandien ši simbolinė kova persikėlė į Persijos įlankos regioną, kur Arabų šalys varžosi ne tik ekonomikoje, bet ir architektūriniuose ambicijų projektuose.
Iki šiol neabejotinu čempionu laikomas Dubajaus pasididžiavimas – „Burj Khalifa“. Šis 828 metrų aukščio milžinas su 163 aukštais jau daugiau nei dešimtmetį yra aukščiausias pasaulio pastatas. Tačiau Saudo Arabija nusprendė, kad atėjo laikas perrašyti rekordų knygą – ir ėmėsi projekto, kuris skamba beveik neįtikėtinai: kilometro aukščio dangoraižio.
Džidos bokštas – naujas pasaulio architektūros simbolis
Naujasis projektas vadinamas Džidos bokštu (angl. Jeddah Tower). Planuojamas jo aukštis – net 1007 metrai. Tai būtų pirmasis istorijoje pastatas, oficialiai perkopęs vieno kilometro ribą. Dangoraižis statomas Džidos mieste, Raudonosios jūros pakrantėje, ir turėtų tapti ne tik architektūros stebuklu, bet ir modernios Saudo Arabijos galios simboliu.
Pagal planą, bokštas bus daugiafunkcis kompleksas. Jame numatyti prabangūs viešbučiai, apartamentai, biurai, prekybos centrai, restoranai ir kultūros erdvės. Kitaip tariant – visas miestas viename pastate. Tokia koncepcija būdinga šiuolaikiniams dangoraižiams, tačiau Džidos bokštas šią idėją pakels į visiškai naują lygį.
Statybos prasidėjo dar 2013 metais, tačiau dėl įvairių techninių, finansinių ir politinių kliūčių darbai buvo sustoję. Pastaraisiais metais projektas vėl atgaivintas, o dabar skelbiama, kad statybos turėtų būti baigtos 2028-aisiais.
Kodėl reikalingas kilometro aukščio pastatas?
Iš pirmo žvilgsnio kyla natūralus klausimas: kam Saudo Arabijai reikalingas toks gigantiškas statinys? Ar jis iš tiesų turi praktinę paskirtį, ar tai tik prabangus architektūrinis eksperimentas?
Atsakymas, ko gero, yra paprastesnis, nei atrodo. Džidos bokštas pirmiausia yra prestižo projektas. Jo iniciatorius – Saudo Arabijos princas Alwaleedas bin Talalas, vienas turtingiausių regiono žmonių ir Saudo Arabijos karaliaus sūnėnas. Jis atvirai siekia, kad būtent Saudo Arabija turėtų aukščiausią pasaulio pastatą – ne Dubajus.
„Burj Khalifa“, pavadintas Jungtinių Arabų Emyratų prezidento vardu, ilgą laiką simbolizavo Dubajaus ambicijas, prabangą ir ekonominę galią. Saudo Arabija, būdama didžiausia regiono valstybė ir naftos supergalybė, nenori likti antrame plane.
Tarp Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų jau daugelį metų vyksta tylus prestižo karas. Abi šalys siekia tapti regiono lyderėmis, pritraukti investicijas, turistus ir parodyti pasauliui savo modernumą. Dangoraižiai šioje kovoje tapo savotiškais statuso simboliais – kuo aukštesnis pastatas, tuo garsesnė žinutė pasauliui.
Technologinis iššūkis beprecedentis
Pastatyti daugiau nei kilometro aukščio pastatą – milžiniškas inžinerinis iššūkis. Tokiam statiniui reikia ne tik itin tvirtų konstrukcijų, bet ir pažangiausių technologijų: specialių liftų sistemų, sudėtingų vėjo apkrovos sprendimų, pažangių saugos ir evakuacijos mechanizmų.
Pavyzdžiui, vien liftų sistema Džidos bokšte turės būti visiškai naujo tipo. Įprasti liftai tokiame aukštyje tiesiog neveiktų – todėl kuriamos specialios technologijos, leidžiančios kelti žmones dešimčių aukštų intervalais su tarpinėmis stotelėmis.
Taip pat didžiulė problema – karštas ir vėjuotas Džidos klimatas. Aukščiausiuose aukštuose vėjo gūsiai gali siekti milžinišką jėgą, todėl pastato konstrukcija projektuojama taip, kad švelniai siūbuotų, o ne priešintųsi stichijai.
Nepavykę projektai ir naujos ambicijos
Įdomu tai, kad Saudo Arabija jau bandė nustebinti pasaulį dar ambicingesniu projektu. Prieš kelerius metus buvo pristatyta vizija pavadinimu „The Line“ – vadinamasis horizontalus dangoraižis. Tai turėjo būti 170 kilometrų ilgio tiesus miestas be automobilių, kuriame gyventų net 9 milijonai žmonių.
Tačiau šis utopinis projektas susidūrė su daugybe problemų – milžiniškomis išlaidomis, techniniais apribojimais ir logistikos sunkumais. Galiausiai jo įgyvendinimas praktiškai sustojo.
Nepavykus pastatyti rekordinio „plokščio“ dangoraižio, Saudo Arabijos valdantieji nusprendė eiti tradiciniu keliu – statyti pastatą, kuris tiesiogine prasme kyla į dangų. Ir šį kartą jie pasiryžę eiti iki galo.
Vaizdas, kurio dar niekas nematė
Planuojama, kad Džidos bokšte bus apie du šimtai aukštų. Iš pačių viršutinių aukštų atsivers stulbinantis vaizdas – net iki 140 kilometrų spinduliu. Vienoje pusėje – Raudonoji jūra, kitose – bekraštė dykuma.
Tai taps nauju traukos centru turistams iš viso pasaulio. Saudo Arabija pastaraisiais metais intensyviai siekia atsikratyti tik naftos eksportu paremto įvaizdžio ir tapti modernia, atvira bei inovatyvia valstybe. Džidos bokštas turėtų tapti šios transformacijos simboliu.
Ar tai tik tuštybės projektas?
Kritikai dažnai sako, kad tokie dangoraižiai – tik brangūs žaislai turtingiems valdovams. Ir iš dalies jie teisūs: praktiškumo tokiame aukštyje tikrai nėra daug. Tačiau architektūra visada buvo ne tik funkcija, bet ir simbolis.
Kaip Eifelio bokštas Paryžiuje ar Empire State Building Niujorke, taip ir Džidos bokštas taps epochos ženklu. Jis primins laikus, kai šalys varžėsi ne karais, o inžineriniais pasiekimais.
Ar pasauliui tikrai reikia kilometro aukščio pastato? Galbūt ne. Bet žmonėms visada reikėjo svajonių, ambicijų ir projektų, kurie priverčia patikėti, kad ribų beveik nėra.
Ir kol vieni stebisi, kiti stato. Net jei aplink – tik dykuma į kairę, dykuma į dešinę ir dykuma už nugaros.
