Jūsų naujas automobilis yra ne tik transporto priemonė. Tai galingas kompiuteris, apstatytas kameromis ir mikrofonais, turintis nuolatinį ryšį su gamintojo serveriais. Vokietijos saugumo tarnybos įspėja: sparčiai populiarėjantys kiniški elektromobiliai gali tapti (ir galbūt jau tapo) masinio šnipinėjimo įrankiu, keliančiu grėsmę ne tik privatumui, bet ir nacionaliniam saugumui.
Vokietijos Federalinė vidaus reikalų ministerija skelbia aliarmą. Didėjanti Kinijos automobilių gamintojų rinkos dalis Europoje atneša ne tik pigesnius elektromobilius, bet ir geopolitinę riziką. Nerimas kyla ne dėl Holivudo filmų scenarijų, o dėl labai pragmatiškos priežasties – nekontroliuojamo duomenų srauto į Tolimuosius Rytus.
Šiuolaikiniai automobiliai nuolat renka informaciją: nuo jūsų buvimo vietos ir vairavimo stiliaus iki kontaktų sąrašo telefone. Teoriškai, per integruotus mikrofonus ir kameras jie gali klausytis pokalbių salone ir stebėti aplinką.
Kam kyla didžiausias pavojus?
Tiuringijos Konstitucijos apsaugos biuro vadovas Stephanas Krameris situaciją vertina griežtai. Pasak jo, paprastam vartotojui rizika yra susijusi su privatumo praradimu, tačiau tam tikroms grupėms tai gali turėti katastrofiškų pasekmių.
Rizikos grupės:
- Aukšta rizika: Asmenys, dirbantys jautrioje vyriausybinėje aplinkoje, kariuomenėje (įskaitant NATO pajėgas), policijoje.
- Vidutinė/Aukšta rizika: Įmonės, vykdančios įslaptintus mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ar strateginius projektus.
Jei tokie asmenys naudoja tarnybinius kiniškus automobilius, jų judėjimo profiliai, pokalbiai ir kontaktai gali būti kaupiami serveriuose, kurių Europos duomenų apsaugos įstatymai nepasiekia.
Vairuojate „juodąją dėžę“
Vokietijos federalinė informacijos saugumo tarnybos (BSI) ekspertai patvirtina: techniškai tai visiškai įmanoma. Nors Europos Sąjungos teisė numato apsaugos nuo kibernetinių atakų priemones, realybė yra sudėtingesnė.
„Klientas iš esmės vairuoja „juodąją dėžę“. Jis tiesiog nežino, ar jo maršrutas naudojamas tik navigacijai, ar kaupiamas išorinėse duomenų bazėse profiliavimo tikslais“, – teigiama ataskaitoje.
Didelė dalis naujų automobilių duomenis į fonines sistemas perduoda automatiškai, o vartotojas neturi jokių realių svertų tam sukontroliuoti.
Istorijos ironija: Kinija tai suprato pirma
Įdomu tai, kad Vakarai dabar susiduria su problema, kurią pati Kinija sprendė dar prieš penkerius metus.
Dar 2021 m. Kinijos kariuomenė uždraudė „Tesla“ automobilių įvažiavimą į karinius objektus ir valstybines teritorijas. Priežastis buvo identiška: baimė, kad automobiliuose esančios kameros ir jutikliai gali rinkti jautrią informaciją ir siųsti ją į JAV. Dabar situacija apsivertė – Europa supranta, kad išmanusis elektromobilių pasaulis turi savo kainą.
Kol kas neaišku, ar šie įspėjimai virs konkrečiais draudimais Vokietijos ar kitų ES šalių valstybės tarnautojams, tačiau signalas pasiųstas aiškus: pirkdami automobilį, perkate ir jo gamintojo politiką.
Ar pirkdami automobilį domitės, kur saugomi jūsų duomenys? Ar kaina jums svarbesnė už privatumą? Pasidalinkite nuomone komentaruose!
