Mokslininkai skambina pavojaus varpais – galingiausia Saulės audra per daugiau nei du dešimtmečius juda Žemės link. Jos intensyvumas toks didelis, kad pakeltas vienas aukščiausių įmanomų pavojaus lygių, o specialistai atvirai kalba apie galimus palydovinio ryšio, navigacijos sistemų ir net elektros infrastruktūros sutrikimus. Tai ne teorija ir ne bauginimas – paskutinį kartą tokio lygio reiškinys buvo fiksuotas dar 2003-iaisiais, o jo pasekmės tuomet buvo jaučiamos realiame pasaulyje.
Kas vyksta Saulėje ir kodėl tai svarbu Žemei
Pastarosiomis dienomis mūsų žvaigždė demonstruoja itin aktyvią fazę. Žemės link juda vadinamoji S4 kategorijos Saulės audra – viena pavojingiausių iš penkių galimų. Tokį vertinimą pateikė JAV Nacionalinė orų tarnyba Kosminių orų prognozavimo centras, nuolat stebintis Saulės aktyvumą ir jo poveikį planetai.
Pasak centro, tai intensyviausia Saulės spinduliuotės audra per daugiau nei 20 metų. Paskutinį kartą S4 lygio audra buvo registruota 2003 m. spalį – tuomet ji sukėlė elektros tiekimo sutrikimus Švedijoje ir apgadino transformatorius Pietų Afrikoje. Šis istorinis palyginimas leidžia suprasti, kodėl dabartinė situacija vertinama taip rimtai.
An S4 severe solar radiation storm is now in progress – this is the largest solar radiation storm in over 20 years. The last time S4 levels were observed was in October, 2003. Potential effects are mainly limited to space launch, aviation, and satellite operations. pic.twitter.com/kCjHj4XYzB
— NOAA Space Weather Prediction Center (@NWSSWPC) January 19, 2026
Kokios realios grėsmės kyla dabar
Kai tokio masto Saulės spinduliuotės audra pasiekia Žemę, padidėja radiacijos poveikio rizika. Tai aktualu ne tik astronautams, esantiems žemojoje Žemės orbitoje, pavyzdžiui, Tarptautinėje kosminėje stotyje, bet ir keleiviams, skrendantiems poliariniais maršrutais. Tokiais laikotarpiais įgulos dažnai imasi papildomų saugumo priemonių, o astronautai, esant poreikiui, persikelia į geriau apsaugotas stoties zonas.
Be to, padidėjusi Saulės spinduliuotė kelia riziką palydovams, nuo kurių priklauso ryšys, navigacija ir daugybė kasdienių technologijų. Specialistai primena, kad per 2024 m. gegužę vykusią stiprią geomagnetinę audrą kai kurie GPS sprendimai patyrė trikdžių – tai ypač pajuto tikslųjį ūkininkavimą naudojantys klientai, apie problemas tuomet pranešė ir John Deere.
Ar verta bijoti masinių sutrikimų?
Saulės fizikas Ryanas Frenchas iš Kolorado universitetas Boulderyje Atmosferos ir kosmoso fizikos laboratorijos ramina – nors palydovų operatoriams audros metu gali tekti imtis papildomų atsargumo priemonių, plačiajai visuomenei grėsmė masiniais sutrikimais šiuo metu nėra prognozuojama. Vis dėlto tai nereiškia, kad poveikis bus nepastebimas: navigacijos tikslumas gali svyruoti, o kai kurios ryšio sistemos trumpam tapti mažiau patikimos.
Kodėl šį kartą visi kalba ir apie pašvaistę
Ši Saulės audra turi ir kitą, vizualiai įspūdingą pusę. Padidėjęs Saulės aktyvumas sukelia ryškias pašvaistes, kurios paprastai „šoka“ aplink Žemės ašigalius, tačiau esant itin stiprioms audroms jos nuslenka gerokai piečiau. Būtent tai ir nutiko dabar – įspūdingi vaizdai užfiksuoti ne tik Šiaurės Europoje, bet ir Balkanų regione.
Pastarosiomis naktimis šiaurės pašvaistė buvo matoma net virš pietų Banato ir Deliblato smėlynų Serbijoje. Vietos stebėtojai ir meteorologų bendruomenės atvirai pripažino – toks ryškus žalias lankas virš Balkanų dangaus nebuvo regėtas dešimtmečius. Tai tiesioginis itin galingo X klasės Saulės žybsnio ir po jo sekusio vainikinės masės išmetimo rezultatas.
Pirmasis didelis Saulės žybsnis šiais metais
Mokslininkai patvirtina, kad šią audrą sukėlė X klasės Saulės žybsnis – pats intensyviausias galimas. Tai pirmasis toks stiprus Saulės žybsnis šiais metais, ir jis jau dabar rodo, kad Saulės aktyvumo ciklas įgauna pagreitį. Skirtingai nei greitos spinduliuotės audros, lėtesnes, bet ilgiau trunkančias geomagnetines audras sukelia vainikinės masės išmetimai – milžiniški plazmos ir magnetinių laukų „debesys“, atsiplėšiantys nuo Saulės išorinės atmosferos.
Kai šie debesys nukreipti tiesiai į Žemę, jie gali stipriai sutrikdyti planetos magnetinį lauką ir sukelti geomagnetines audras, kurios jaučiamos ne tik kosmose, bet ir Žemėje.
Ar tai pabaiga, ar tik pradžia
Mokslininkai atvirai perspėja – aktyvioje Saulės dėmių srityje artimiausiomis dienomis gali įvykti ir daugiau išsiveržimų. Jei jie bus nukreipti Žemės link, per ateinančią savaitę galimi dar keli Saulės aktyvumo pliūpsniai. Tai reiškia, kad tiek technologijų operatoriai, tiek pašvaisčių stebėtojai dangų stebės ypač atidžiai.
Vieniems tai reiškia papildomą budrumą ir technines priemones, kitiems – retą galimybę pamatyti danguje reiškinį, kuris kai kuriose platumose pasirodo vos kartą per kelis dešimtmečius. Saulė primena, kad net ir šiuolaikiniame technologijų pasaulyje vis dar esame tiesiogiai priklausomi nuo jos nuotaikų.
