Svogūnus ganėtinai lengva prižiūrėti, nors jie ir šiek tiek kaprizingesni už artimus savo gentainius – česnakus. Geram derliui gauti svarbiausia tinkamai paruošti lysves svogūnų sodinimui – nukalkinti rūgščią dirvą ir papildyti ją organinėmis medžiagomis. Tačiau, kad ir kaip viskas atrodytų aišku ir paprasta, daržininkai padaro ir nemažai klaidų. Apžvelkime pagrindines ir pabandykime jų išvengti.
Pagrindinės svogūnų priežiūros klaidos
Per drėgna dirva
Augimo pradžioje svogūnus reikia reguliariai laistyti. Tačiau nuo liepos pradžios visas laistymas nutraukiamas, net ir per karščius. O jei lyja, svogūnų lysvę uždengiame plėvele taip, kad nesuspaustumėme svogūnlaiškių.
Antroje savo vegetacijos pusėje dėl drėgmės pertekliaus svogūnai gali tapti itin jautrūs infekcijoms ir lengvai prieinami kenkėjams.
Per gausus tręšimas
Svogūnai labiausiai bijo per didelio azoto kiekio. Dėl jo svogūnlaiškiai pasidaro dideli ir sultingi, o patiems svogūnams lieka mažai jėgų kokybiškai augti. Be to, nuolatinis azoto tiekimas, neleidžia maistinėms medžiagoms iš lapų nutekėti į patį svogūną, todėl jis ne tik užauga mažas, bet ir prastai laikosi.
Jei svogūnlaiškiai nusidažė melsvu atspalviu, tikrai persistengėte su azotu. Šį elementą iš žemės reikėtų išplauti gausiai laistant, o lysvę tręšti mono kalio fosfatu. Ši medžiaga blokuoja azoto poveikį.
Retas dirvos purenimas
Svogūnams reikia laidžios dirvos. Antroje svogūnų vegetacijos pusėje purenimas pakeičia laistymą. Taigi, kuo dažniau purenate lysves, tuo didesnio ir kokybiškesnio derliaus galite tikėtis.
Svogūnlaiškių laužymas sezono pabaigoje
Tai griežtai draudžiama. Į žaizdas įsiskverbia infekcijos, o sutraiškytų svogūnlaiškių kvapas pritraukia kenkėjus. Be to, šaknys ir toliau funkcionuoja, o užuot didinusios svogūno dydį, jos nukreipia savo energiją naujiems lapams auginti.
Iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos klaidos lemia dideles problemas ir gausius derliaus nuostolius. Darykite viską teisingai, nekartokite klaidų, ir jūsų svogūnai bus sveiki bei dideli.