Ar prisimenate sovietmetį? Tuščios lentynos, talonai cukrui, „Gariūnų“ mados ir visuotinis pilkumas. Jei tuomet kas nors būtų pasakęs, kad po trijų dešimtmečių lietuvis vidutiniškai gyvens geriau nei graikas ar portugalas, o Lietuvos pasas bus vienas galingiausių planetoje, tokį žmogų būtume palaikę bepročiu. Tačiau šiandien tai – ne sapnas, o statistinė realybė, kurią mes, dėl savo nacionalinio bruožo nuolat skųstis, dažnai pamirštame įvertinti.
Lietuvos transformacija iš posovietinio griuvėsio į modernią, klestinčią Europos valstybę yra vadinama „Baltijos stebuklu“. Ir tai nėra tik skambūs žodžiai – tai faktai, kurie bado akis tiems, kurie vis dar ilgisi „pigesnės dešros“.
Nuo „ubago“ lazdelės iki Europos elito
Pradėkime nuo to, kas labiausiai skauda – pinigų. Ilgą laiką į Vakarų Europą žiūrėjome kaip į nepasiekiamą rojų. Šiandien tas atotrūkis ne tik ištirpo, bet kai kuriais atvejais apsivertė aukštyn kojomis. Pagal perkamąją galią (BVP vienam gyventojui) Lietuva jau aplenkė ne tik kaimynus lenkus ar latvius, bet ir senąsias Europos Sąjungos nares – Graikiją, Portugaliją, o kai kuriais skaičiavimais lipa ant kulnų net Ispanijai bei Japonijai.
Tai reiškia, kad vidutinis lietuvis už savo atlyginimą šiandien gali įpirkti daugiau nei dalis pietų europiečių. Mūsų miestų gatvėse važinėja naujausi automobiliai, restoranai pilni net darbo dienomis, o nekilnojamojo turto rinka, nepaisant kainų, nemažina apsukų. Mes tapome turtinga šalimi, tik mūsų mentalitetas vis dar įstrigęs „vargšų giminaičių“ režime.
Pasas, kuris atidaro viso pasaulio duris
Dar vienas dalykas, kurį priimame kaip savaime suprantamą – laisvė. Lietuvos Respublikos pasas šiandien yra tikras „superginklas“. Pasauliniuose reitinguose („Henley Passport Index“ ir kt.) Lietuva stabiliai laikosi galingiausių pasų dešimtuke ar netoli jo.
Ką tai reiškia? Ogi tai, kad Lietuvos piliečiai gali be vizų keliauti į beveik 190 pasaulio valstybių. Mes esame laukiami visur – nuo JAV ir Kanados iki Japonijos ar Australijos. Prisiminkite laikus, kai norint išvykti į Vakarus reikėdavo stovėti žeminančiose eilėse prie ambasadų ir įrodinėti, kad nesi nusikaltėlis. Dabar lietuvis yra pasaulio pilietis, galintis ryte gerti kavą Vilniuje, o vakare vakarieniauti Paryžiuje ar Niujorke. Tai privilegija, kurios neturi milijardai žmonių visame pasaulyje.
Medicina: kodėl mes nevertiname to, ką turime?
„Lietuvoje viskas blogai, eilės pas daktarus milžiniškos!“ – tai dažniausia frazė komentaruose. Tačiau palyginkime situaciją globaliai. Lietuvoje mes turime vieną prieinamiausių sveikatos apsaugos sistemų pasaulyje. Taip, ji nėra tobula, tačiau ji veikia.
Palyginimui – Jungtinėse Valstijose paprastas vizitas pas gydytoją ar greitosios iškvietimas gali kainuoti tūkstančius dolerių ir privesti prie bankroto. Jungtinėje Karalystėje, kurią taip mėgo emigrantai, patekimas pas specialistą gali užtrukti metus. Lietuvoje mes turime aukščiausio lygio diagnostiką, o mūsų medikai atlieka operacijas, kurios stebina pasaulį. Mūsų lazerių pramonė ir biotechnologijos yra pasaulinis lyderis. Mes nebesame tie, kurie prašo pagalbos – mes esame tie, kurie kuria inovacijas.
Saugumo oazė neramiame pasaulyje
Gyvename laikais, kai pasaulis braška per siūles. Tačiau Lietuva, būdama NATO ir ES nare, yra saugesnė nei bet kada anksčiau savo istorijoje. Mes esame integruoti į galingiausias pasaulio struktūras.
Be to, Lietuva yra viena švariausių ir žaliausių valstybių. Mes geriame vandenį tiesiai iš čiaupo (kas daugelyje šalių yra prabanga), kvėpuojame švariu oru ir turime internetą, kurio greičiu ir prieinamumu lenkiame net tokias technologijų milžines kaip Vokietija.
Kodėl vis dar bambame?
Tad kodėl, turėdami tiek daug, mes vis dar jaučiamės nelaimingi? Psichologai tai vadina „santykinio skurdo“ jausmu. Mes nebesilygiuojame į Baltarusiją ar Rusiją (kur skirtumas jau yra kosminis), mes lygiuojamės į Šveicariją ar Norvegiją. Ir tai yra gerai – tai variklis, kuris stumia mus į priekį.
Tačiau kartais verta sustoti ir apsižvalgyti. Lietuva per 30 metų padarė šuolį, kuriam kitoms šalims prireikė šimtmečių. Iš pilkos sovietinės provincijos tapome modernia, dinamiška ir turtinga valstybe, kurioje gera gyventi, kurti ir auginti vaikus.
Galbūt atėjo laikas nustoti ieškoti priekabių ir tiesiog pasidžiaugti? Nes, tiesą sakant, gyvename geriausiais laikais Lietuvos istorijoje. Ir jei tuo netikite – tiesiog pažiūrėkite pro langą.
Man iš tikrųjų keista, kad dejuoja žmonės, kurie skurdo sovietmetyje. Vis dar aiškina, kad prie ruso buvo geriau. Aš galiu suprasti pensininką, kuris vergavo sovxoze ar kolxoze, nes jo pensija maža. Šiemet Soc. atsakomybės metais Vyriausybė tiesiog privalo tą neteisybę panaikinti. Kai dejuoja žmogus, nesusitaikęs su rutina, vengęs dirbti, ieškojęs pašalpų, gėręs per dienas prie krautuvės su xebra, man jo negaila. Galiu jam tik priminti seną anekdotą: gyveno kartą mergaitė – pati kalta.