Pensijų tema Lietuvoje įkaista kaip niekad. Kol daugiausia dėmesio sulaukia II pensijų pakopa, tyliai, bet atkakliai į viešumą grįžta klausimas, kuris gali paliesti kiekvieną dirbantį žmogų – ar Lietuvoje bus ilginamas pensinis amžius?
Nuo šių metų visi – ir vyrai, ir moterys – į pensiją išeina sulaukę 65-erių. Tačiau ekspertai perspėja: demografinė situacija tokia sudėtinga, kad dabartinis modelis ilgai neišsilaikys. Jei norime išlaikyti dabartinį pensijų lygį, gali tekti svarstyti ir 67, ir 70, o kai kurių šalių pavyzdžiu – net 72 metų ribą.
Ar tai realu Lietuvoje? Ir ką tai reikštų žmonėms, kurie jau dabar baiminasi, kad sveikatos neužteks net iki 65-erių?
Kodėl apskritai svarstoma ilginti pensinį amžių?
Lietuva susiduria su dviem dideliais iššūkiais:
- mažėjančiu gimstamumu,
- sparčiai augančiu pensininkų skaičiumi, palyginti su dirbančiaisiais.
Tai reiškia, kad ateityje vienam dirbančiajam teks išlaikyti vis daugiau pensininkų. Jei niekas nesikeis, „Sodros“ pensijos gali mažėti, net jei įmokos išliks tokios pačios. Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis sako tiesiai: jei Lietuva nebūtų pakėlusi pensinio amžiaus iki 65-erių, dabartinės pensijos būtų trečdaliu ar net perpus mažesnės.
Todėl klausimas, ar reikėtų dar kartą ilginti pensinį amžių, nėra teorinis – tai reali diskusija apie tai, kaip išlaikyti pensijų sistemą gyvybingą.
Ar Lietuva tam pasiruošusi? Ekspertai nesutaria
Medaiskis: prielaidų ilginti pensinį amžių yra
Profesorius pabrėžia, kad Lietuva pagal vyresnio amžiaus žmonių užimtumą atrodo neblogai:
- ES vidurkis 55–64 m. amžiaus grupėje – 65 %,
- Lietuvoje – 69 %,
- Skandinavijoje – 70–80 %.
Tai reiškia, kad dalis vyresnių žmonių Lietuvoje jau dabar sėkmingai dirba. Tačiau norint kelti pensinį amžių, būtina užtikrinti, kad vyresni žmonės turėtų realias galimybes dirbti:
- mokytis,
- persikvalifikuoti,
- dirbti ne tik fiziškai sunkius darbus.
Profesorius siūlo, kad bet koks pensinio amžiaus ilginimas turėtų būti lėtas ir numatytas iš anksto – pavyzdžiui, taikomas dabartiniams 40-mečiams, o ne tiems, kurie jau artėja prie pensijos.
Zailskienė: dabar – ne laikas pokyčiams
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė laikosi priešingos pozicijos.
Jos teigimu, Lietuva nėra pasiruošusi pensinio amžiaus ilginimui, nes:
- sveiko gyvenimo trukmė yra gerokai trumpesnė nei ES vidurkis,
- daug 60+ metų žmonių dirba fizinius darbus, kurių atlikti tiesiog nebegali,
- šiuo metu pensijų dydžio ir pensinio amžiaus santykis yra pakankamai geras.
Ministrė sako paprastai:
„Dabar reikia džiaugtis pasiektu rezultatu ir stebėti tendencijas.“
Darbdaviai: dalis vyresnių žmonių dirba puikiai, bet kiti – nepasiruošę pokyčiams
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė pastebi, kad:
- nemažai pensinio amžiaus žmonių jau dirba,
- aukštos kvalifikacijos specialistai yra labai vertinami,
- tačiau dalis vyresnių darbuotojų nebeturi motyvacijos mokytis ir nebesugeba prisitaikyti prie naujų technologijų.
Tai reiškia, kad pensinio amžiaus ilginimas gali būti naudingas tik tiems, kurie gali ir nori dirbti. Kitiems – tai būtų našta.
Ar dirbti ilgiau apsimoka? Taip – bet apie tai mažai kalbama
Lietuvoje galioja taisyklė:
kiekvieni papildomi metai po pensinio amžiaus padidina pensiją.
Tačiau, anot ekspertų, valdžia apie tai komunikuoja per mažai.
Žmonės dažnai nežino, kad dirbdami ilgiau gali gauti ženkliai didesnę pensiją, todėl motyvacija pasilikti darbo rinkoje išlieka silpna.
Ar dirbsime iki 70-ies?
Trumpas atsakymas: ne dabar, bet ateityje – labai tikėtina.
Ilgesnis atsakymas:
- Lietuva dar nėra pasiruošusi tokiam pokyčiui,
- sveikatos rodikliai per silpni,
- darbo rinkoje daug fizinį darbą dirbančių žmonių,
- tačiau demografinė realybė gali priversti imtis sprendimų.
Jei pensinis amžius bus ilginamas, tai palies ne dabartinius 60-mečius, o tuos, kurie šiandien yra apie 40 metų.
Išvada: diskusija tik prasideda
Pensinio amžiaus ilginimas nėra tik politinis klausimas. Tai – klausimas apie tai, kaip Lietuva išgyvens demografinį lūžį, kaip užtikrins pensijų dydį ir kaip pasirūpins žmonėmis, kurie dirba visą gyvenimą. Šiandien aišku tik viena: jei norime didesnių pensijų, turėsime kalbėti ne tik apie kaupimą, bet ir apie tai, kiek ilgai dirbsime.
Jo dirbti ilgiau labai apsimoka tik jeigu dar išeisi į pensiją ir gausi kokį mėnesį pensiją pasidžiaugti ir anapilin valstybei tai labai apsimoka ko daugiau piliečių užsilenks iki pensijos tuo geriau
Pavyzdziui kokia kontorine gal ir gali bet koks murininkas statybininkas na reiskia tokiu profesiju zmoniu niekas neivertna ,tai vergija demokratijos legali ko nebuvo prie Socializmo.
Tai panašu,tai realybė tokia lt, nieko čia nepakeisi
Neteisingi teiginiai, kad pensininkai yra išlaikomi kitų (jaunimo, etc.). Sąžiningai dirbęs ir mokėjęs mokesčius asmuo pensiją sau užsidirbo pats!!! Jam nereikia išlaikymo.
Kitas reikalas nedirbusių ir/ar nemokėjusių mokesčių pensijos, kurios dabar jau vos ne didesnės nei normalių piliečių. ,Tokiems moka iš dirbusiųjų ir mokesčius mokėjusiųjų uždirbtų lėšų. Ir dar plius visokiausios nebūtos pašalpos.
Apmaudu, bet tokia politika nei dirbti nei mok mokėti neskatina.
Dirbti ilgiau , kaip tipo iki 70 ilginti pensijinį amžių galima tik lengvą darbą dirbantiem, nes dirbau statybose ir praradau taip sveikatą , kad dėl stuburo patologijų teko išeiti į išankstinę penciją, arba tiems kas sveiki, nes medicininės sveikatos priežiūros darbovietėse nėra – jos nuperkamos darbdavių, net nereikia tikrintis – viskas paruošiama- nežiūrint asmeninių sveikatos galimybių , taip, kad pagalvoti verta kaip išgyvendinti tai ir netaikyti absurdiškai statistikai, pagal kurias taip jau ir daug dirbti yra noričių pensijinio amžiaus žmonių- nebent tai dėl mažos labai pensijos, arba sveikesni darbuotis gali . Kitas dalykas tas, kad atlyginimai ir stastiniai, pagal kuriuos apskaičiuojamas vidurkis visa kame – algos ,pensijos ir tt, absurdas mokesčiai ir ….
Taip išeina kad niekas nedirba kas gali dirbti visi užimtumo tarnyboje o pensininkai dirba toliau.Štai prie ko priėjome su bedarbystės išmokom
Su mielu noru dirbčiau iki 80 m seimo nariu bet kokiu valdininku tai kaip du pirštai apmyšt tik viena bėda kad juodnugariu darbas nevertinamas nuo kurio ir 65 sulaukt sunku.Taip kad mieli istatymu kurėjai nelyginkit piršto su bybiu……nevertinamas
Esama sodros sistema save iškvėpė.
Ji turi sugriūti ir sugrius. Kuo greičiau tuo geriau. Pensiju, sveikatos draudimai turi būti individualus, kaupiamieji, investiciniai. Su galimybe neisipareigoti, sustabdyti, išeiti, pakeisti. Socialinė sistema turi veikti gribienos principu, išsiraizgyti ivairiose investiciju plotmėse. Tuomet kai tai taps žmogaus problema, tai gyvens. Dabar tai valstybės problema.
Taip kaip veikia dabar, tai gali veikti tik turtingose valstybėse, kur valstybė gali dengti savo lėšomis tokia kreivas sistemas.