Pastarosiomis dienomis hidrologams skambinant pavojaus varpais dėl kylančio vandens lygio Kauno rajone ir kitose žemumose, gyventojų akys krypsta į Nemuną ir Nerį. Tačiau kylant vandeniui, kyla ir natūralus klausimas: ar jūsų būsto draudimas tikrai padengs nuostolius, jei upė peržengs krantus? Ekspertai įspėja – potvynis yra vienintelė gamtos stichija, kurią draudikai vertina visiškai kitaip nei audrą ar gaisrą.
Gyvenimas prie upės turi savo kainą, ir ji ne visada matuojama tik nekilnojamojo turto verte. Kai vandens lygis ima kilti, romantiškas vaizdas pro langą virsta realia grėsme turtui. Tačiau daugelis gyventojų vis dar klaidingai mano, kad standartinis būsto draudimas automatiškai apsaugo nuo visų gamtos išdaigų.
„Lietuvos draudimo“ atstovas Mantas Norkus atskleidžia niuansą, kurį privalo žinoti kiekvienas pakrančių gyventojas: potvynis draudimo akyse dažnai nėra „nelaimingas atsitikimas“. Tai – matematika.
Kodėl draudimas gali atsukti nugarą?
Draudimo esmė – apsaugoti žmogų nuo staigių, netikėtų ir neprognozuojamų įvykių. Tačiau potvyniai Lietuvoje, pasak ekspertų, yra viena lengviausiai apskaičiuojamų rizikų.
„Lietuvoje laikomasi praktikos, kad užliejimas yra laikomas jau prognozuojama, o ne tik tikėtina rizika, jei teritorija patenka į didesnės nei 10 proc. potvynio tikimybės zoną“, – aiškina M. Norkus.
Ką tai reiškia paprastam žmogui? Jei jūsų namas stovi teritorijoje, kurioje dėl reljefo, upės vagos ar krantų ypatybių potvyniai yra dėsningas reiškinys (pavyzdžiui, Pamario krašte ar tam tikrose Kauno rajono žemumose), draudikas gali atsisakyti drausti turtą būtent nuo potvynio rizikos.
Tokiose zonose potvynis traktuojamas ne kaip atsitiktinumas, o kaip neišvengiamybė – skiriasi tik periodiškumas (kasmet, kas 10 ar kas 20 metų). Todėl žala, patirta dėl vandens, gali būti įtraukta į nedraudžiamųjų rizikų sąrašą.
Svarbu: Tai nereiškia, kad jūsų turtas lieka visiškai neapdraustas. Net ir rizikingoje zonoje namą galima apdrausti nuo gaisro, vagystės ar audros padarinių įprasta tvarka. Išimtis taikoma tik paties potvynio sukeliamai žalai.
Kaip sužinoti, ar esate „raudonojoje zonoje“?
Prieš panikuojant ar, priešingai, ramiai stebint kylantį vandenį, ekspertai rekomenduoja atlikti namų darbus. Kiekvienas gyventojas gali ir privalo pasitikrinti, ar jo būstas patenka į oficialią potvynių rizikos zoną.
Tai padaryti galima Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje www.gamta.lt, kurioje skelbiami detalūs potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai.
Ką daryti, jei vanduo artėja?
Jei gyvenate rizikingoje zonoje ir matote, kad upė kyla, nelaukite, kol vanduo pasieks slenkstį. M. Norkus dalijasi esminiais patarimais, kaip sumažinti nuostolius:
- Gelbėkite daiktus: Jei vanduo semia rūsį ar pirmą aukštą, perneškite visus įmanomus daiktus (baldus, techniką, vertybes) į antrą aukštą ar kitą saugią, sausą vietą.
- Elektros saugumas: Išjunkite elektros prietaisus iš lizdų. Jei yra grėsmė, kad vanduo pasieks rozetes, išjunkite elektrą visame name.
- Atsargos: Turėkite maisto, geriamojo vandens atsargų, pilnai įkrautas ryšio priemones (telefonus, išorines baterijas) ir alternatyvų apšvietimą (žibintuvėlius).
- Saugumas pirmiausia: Jokiu būdu nebandykite bristi ar važiuoti per apsemtas teritorijas – srovė gali būti stipresnė, nei atrodo, o po vandeniu gali būti atvirų šulinių ar duobių.
Jei nelaimė visgi įvyko
Jei jūsų turtas buvo apdraustas nuo potvynio rizikos ir vanduo padarė žalos, svarbiausia taisyklė – dokumentuokite.
Nufotografuokite apgadintus daiktus, apsemtas patalpas ir vandens lygį. Tik turėdami įrodymus kreipkitės į savo draudimo bendrovę (tai galima padaryti per programėles ar savitarnos svetaines), kad žalos atlyginimo procesas vyktų sklandžiai.
