2025-ieji metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra šalyje siekė 8,4 °C – tai yra 1 °C daugiau nei 1991–2020 m. klimatinė norma. Praėję metai pagal šiltumą užėmė penktą vietą nuo 1961 m., kai pradėti šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai. Per metus buvo užfiksuoti net 22 stichiniai ir 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai bei 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai. Vis dėlto 2025-ieji neprilygo 2024 metams, kurie buvo patys šilčiausi per visą stebėjimų istoriją – tuomet vidutinė metinė oro temperatūra siekė net 9,5 °C.
Iš dvylikos metų mėnesių net septyni buvo šiltesni už normą, trys – vėsesni, o du mėnesiai buvo artimi 1991–2020 m. vidurkiui. Sausis ir kovas išsiskyrė neįprastai šiltais orais, o trečius metus iš eilės dėmesį patraukė ir vasariškas rugsėjis. Tuo tarpu gegužė buvo labai šalta, o rugpjūtis taip pat vėsesnis nei įprasta. Aukščiausia oro temperatūra 2025 m. užfiksuota Druskininkuose liepos 3 d., kai termometrai pakilo iki 35,6 °C, o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d., kai temperatūra nukrito iki –17,7 °C. Per metus pagerinti net 23 parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai pavasarinių šalnų laikotarpiu.
Svarbu pažymėti, kad 2025 m. Lietuvoje, kaip ir nuo 2017 m., nebuvo užfiksuota nė vieno kaitros atvejo. Be to, pernai registruota mažiausiai karščio dienų nuo 2009 metų. Tropinė naktis buvo fiksuota tik vieną kartą – liepos 22-ąją Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias tropinių naktų skaičius nuo 2008 m., kai jų apskritai nebuvo registruota.
Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje 2025 m. siekė 675 mm, t. y. apie 3 procentais mažiau nei daugiametė norma. Vis dėlto kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus. Vasaris ir balandis pasižymėjo itin sausu oru, o liepa tapo trečiu drėgniausiu liepos mėnesiu nuo 1961 metų. Daugiausia kritulių per metus iškrito Anykščiuose – 904 mm, o mažiausiai – Kybartuose, kur registruota tik 489 mm.
Pernai šalyje užfiksuoti 22 stichiniai ir 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai bei 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai. Vienas ryškiausių įvykių įvyko 2025 m. balandžio 22 d., kai registruota pirmoji metų ir neįprastai ankstyva šiltojo sezono konvekcinė audra. Jos metu iškritusi kruša, kurios ledo gabalai vietomis galėjo siekti iki 3 cm skersmens, sukėlė nemažai problemų: apsunkino eismą krušos sluoksniu padengtuose keliuose, o dėl vėjo ir perkūnijos trumpam sutriko elektros tiekimas apie 3 tūkst. vartotojų. Didžiausi nuostoliai buvo padaryti žemės ūkiui – vietomis kruša smarkiai apgadino žydėti besiruošiančius rapsus.
Po itin šilto kovo mėnesio, kuris buvo vidutiniškai net 3,7 °C šiltesnis nei įprastai, 2025 m. balandžio 25 d. prasidėjusios pavasarinės šalnos tęsėsi iki pat gegužės 24 dienos. Tai buvo labai ilgas, net 32 dienas su pertraukomis trukęs šalnų laikotarpis. Labiausiai nuo jo nukentėjo vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Dėl reikšmingo poveikio sodininkystės ir uogininkystės sektoriams šalyje buvo paskelbta valstybinio lygmens ekstremali situacija.
Papildomų iššūkių ūkininkams sukėlė ir liepos mėnesį vyravusios mažai judrios vasarinės audros, atnešusios ilgai trunkančius ir smarkius lietus. Kai kuriomis liepos dienomis vietomis buvo fiksuotos stichinio lygmens liūtys, o viena – net katastrofinio lygmens. Liepos 30 d. audros metu net 28 meteorologijos stotyse iškrito stichinio, o 3 stotyse – katastrofinio lygio kritulių kiekis. Intensyvūs lietūs vietomis išgulė javus, apsėmė daržus, sodus ir pastatus, o kai kur išplovė kelius. Dėl įmirkusio dirvožemio buvo itin sudėtinga vykdyti javapjūtę ir kitus žemės ūkio darbus, todėl paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija.
Tuo pačiu metu Copernicus klimato kaitos tarnyba paskelbė 2025 metų pasaulio klimato pokyčių ataskaitą. Joje nurodoma, kad 2025-ieji buvo treti šilčiausi metai pasaulyje po 2023 ir 2024 metų. 2023–2025 m. laikotarpiu vidutinė pasaulinė oro temperatūra viršijo 1,5 °C ribą, palyginti su priešindustriniu 1850–1900 m. lygiu, ir tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai ši riba buvo viršyta trejus metus iš eilės. Vidutinė metinė vandenynų paviršiaus temperatūra 2025 m. buvo 0,38 °C aukštesnė už 1991–2020 m. vidurkį – tai trečia aukščiausia reikšmė per visą stebėjimų istoriją.
Europoje 2025-ieji taip pat išsiskyrė šiluma. Tai buvo treti šilčiausi metai žemyne, kai vidutinė metinė oro temperatūra siekė 10,41 °C – net 1,17 °C daugiau nei 1991–2020 m. vidurkis.
