Pavasariui artėjant, atsakingos institucijos dar kartą primena – potvyniai Lietuvoje dažniausiai yra prognozuojami, tačiau gyventojų pasirengimas vis tiek išlieka lemiamas. Tarnybos akcentuoja, kad situacija gali keistis greitai, ypač jei kelias dienas išsilaikytų teigiama oro temperatūra, prasidėtų spartus sniego tirpsmas, o krituliai dar labiau padidintų vandens kiekį.
Gyventojams, gyvenantiems žemesnėse vietovėse prie upių ir kitų vandens telkinių, rekomenduojama jau dabar įsivertinti riziką ir nusimatyti veiksmus, jei vandens lygis imtų kilti staigiau nei įprasta. Oficialiose platformose taip pat skelbiama, kad informacija apie galimą potvynį bus periodiškai atnaujinama pagal naujausias prognozes ir situacijos vertinimus.
Kodėl kyla potvyniai ir kas lemia jų mastą
Specialistai aiškina, kad potvyniai dažniausiai susiformuoja tuomet, kai kelias dienas laikosi teigiama oro temperatūra ir tirpsta sniegas. Situaciją dar labiau paaštrina lietus – tuomet vandens lygis upėse kyla greičiau, o dalis vandens dėl įšalo gali sunkiau susigerti į žemę.
Potvynio mastą paprastai lemia keli veiksniai: sniego kiekis, atšilimo trukmė, kritulių kiekis, įšalo gylis, taip pat ledo sangrūdos upėse. Pastarosios laikomos vienu iš pavojingiausių scenarijų, nes vanduo kartais staigiai pakyla vietose, kur ledas susigrūda ties upių vingiais, tiltais ar kitomis kliūtimis. Tokiais atvejais net ir lokaliai vanduo gali pasiekti netikėtą lygį per trumpą laiką.
Visa svarbiausia informacija – interaktyviuose žemėlapiuose
Kad gyventojai galėtų realiu laiku sekti situaciją, primenama apie interaktyvius žemėlapius, kuriuose skelbiami aktualūs duomenys ir jų pokyčiai. Čia pateikiama informacija apie vandens lygio kilimą, ledo reiškinius, potvynių rizikos teritorijas ir apsemtus kelių ruožus.
Tarnybos pabrėžia, kad būtent šie žemėlapiai leidžia greitai įvertinti, ar konkreti teritorija patenka į galimo užliejimo zoną, ir priimti sprendimus – nuo pasirengimo namuose iki evakuacijos planavimo.
Ką gyventojai raginami padaryti jau dabar
Gyventojams, gyvenantiems žemesnėse vietovėse arti vandens telkinių, patariama iš anksto pasiruošti taip, kad kritiniu momentu nereikėtų skubėti ir improvizuoti. Rekomenduojama:
- patraukti vertingesnius daiktus iš rūsio ar žemesnių patalpų;
- pasirengti svarbiausių dokumentų ir būtiniausių daiktų rinkinį;
- būti pasiruošus galimam greitam reagavimui, įskaitant evakuaciją – susikomplektuoti „išvykimo krepšį“;
- turėti maisto ir geriamojo vandens atsargų kelioms dienoms;
- nusimatyti veiksmų planą staigiai pakilus vandens lygiui (kur važiuosite, ką informuosite, kaip pasirūpinsite artimaisiais).
Institucijos aiškiai sako: svarbiausia – nelaukti tos dienos, kai vanduo jau pradeda semti kiemą. Jeigu gyvenate rizikos zonoje, pasiruošimas iš anksto gali tapti tuo skirtumu, kuris lemia, ar pavyks išvengti didžiausių nuostolių.
Kuriose savivaldybėse įvardijamos galimos užliejamos teritorijos
Oficialiai skelbiamuose duomenyse nurodomos savivaldybės, kuriose identifikuotos konkrečios teritorijos, galinčios būti užlietos, o prireikus – ir numatytos evakuacijos vietos bei kontaktai.
Tauragės rajono savivaldybė
- Lauksargių sen. Kalėnų k. – evakuacijos vieta Lauksargiai, Beržų g. 2, tel. +370 676 26711.
- Pagramančio k. žemumos prie Akmenos upės – evakuacijos vieta Mažonai, Tujų g. 13, tel. +370 676 26711.
Pagėgių savivaldybė
- Įvardijamos Lumpėnų sen., Stoniškių sen., Pagėgių sen., Vilkyškių sen. teritorijos (minimi Šakininkų, Krakeniškių, Bitėnų, Nausėdų, Kucių, Plaškių, Lazdėnų, Pelenių, Plaušvarių, Naujininkų kaimai).
- Evakuacijos vieta: Klaipėdos g. 4, Pagėgiai (Pagėgių šeimos gerovės centro Krizių namai), tel. +370 662 91066.
Jurbarko savivaldybė
- Jurbarko miesto sen. (Tilžės ir Sodų g.), Jurbarkų sen. Greičių sodai, Raudonės sen. Plento g., Viešvilės sen., Smalininkų sen. Kranto g., Skirsnemunės sen. Molynės km. Žvejų g.
- Evakuacijos vieta nurodoma Ateities g. 15, Girdžių sen.
- Kontaktai pateikiami pagal seniūnijas (pvz., +370 602 23 485 ir kiti telefono numeriai).
Kauno miesto savivaldybė
- Įvardijama Kleboniškio teritorija.
- Evakuacijos vieta: Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla (Ašigalio g. 23).
- Taip pat nurodyti surinkimo punktai: Eigulių seniūnija (P. Plechavičiaus g. 9A) ir Kleboniškių autobusų apsisukimo aikštelė tiems, kurie neturi transporto.
- Skelbiamas civilinės saugos budėtojo tel. +370 687 29 307, taip pat kontaktiniai el. pašto adresai.
Kretingos rajono savivaldybė
- Kretingoje minimos Paupio g., Pievų g., Malūno takas, Akmenės ir J. Basanavičiaus gatvių dalys, taip pat konkrečios apsemiamos sodybos.
- Kartenos miestelyje – Minijos g., Laukų g., Kretingos g., Plungės g., taip pat kitos vietos (pvz., sodyba „Vinkiemis“, sodininkų bendrijos teritorija).
- Evakuacijos vietos: Kretingos socialinių paslaugų centras (Klaipėdos g. 133C), Dienos veiklos centras (Verslo g. 6), Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialas (Sodžiaus g. 1C).
- Kontaktai nurodomi pagal seniūnijas.
Kauno rajono savivaldybė
- Įvardijamos grėsmės zonos ir surinkimo vietos Domeikavos, Lapių, Karmėlavos, Kačerginės, Raudondvario, Kulautuvos, Vilkijos apylinkių, Vilkijos, Batniavos, Zapyškio, Babtų seniūnijose.
- Daugelyje atvejų nurodomi ir kolektyvinės apsaugos statiniai (pvz., Domeikavos laisvalaikio salė, Lapių laisvalaikio salė, kultūros centrai, mokyklos).
- Pateikiama ir karštoji linija: (+370 37) 427 012.
Tarnybos primena: net jei jūsų vietovė nėra aiškiai įvardyta sąrašuose, verta pasitikrinti rizikos žemėlapius – potvynio rizika dažnai priklauso nuo mikroreljefo, upės vagos ypatybių ir ledo situacijos.
Jei prireiktų evakuacijos – kaip ji vyktų
Jei situacija taptų pavojinga, būtų skelbiama informacija apie pradedamą evakuaciją. Gyventojai būtų informuojami SMS žinutėmis arba kitais oficialiais savivaldybių ir tarnybų kanalais.
Evakuacija gali vykti dviem keliais:
- Savarankiškai, jei gyventojai turi transportą ir gali išvykti patys.
- Per gyventojų surinkimo punktus, kur žmonės būtų registruojami, laipinami į transporto priemones ir organizuotai išvežami į saugias teritorijas.
Svarbu pabrėžiama ir kita detalė: surinkimo punktai nereiškia, kad visi privalo vykti tik per juos – turintys galimybių evakuotis nuosavu transportu tai gali daryti savarankiškai, laikydamiesi nurodytų maršrutų.
Gyventojai, kuriems dėl negalios ar kitų priežasčių reikalinga papildoma pagalba, raginami jau dabar kreiptis į seniūniją ar socialinės apsaugos skyrių.
Ką padaryti prieš išeinant iš namų
Evakuacijos atveju patariama:
- nutraukti vandens tiekimą;
- užsukti dujų sklendes;
- išjungti elektrą;
- pasiimti dokumentus, vertybes, vaistus ir būtiniausius daiktus;
- užrakinti duris, uždaryti (jei įmanoma – ir užrakinti) langus.
Išvykus rekomenduojama kuo greičiau užsiregistruoti seniūnijoje (surinkimo punkte, telefonu arba nuvykus į seniūniją), kad tarnybos žinotų, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje.
„Išvykimo krepšys“, augintiniai ir ką gaus evakuoti gyventojai
Nors evakuacijos vietose būtų užtikrintos būtinos priemonės, primenama, kad kiekviena šeima turėtų turėti paruoštą „išvykimo / evakuacijos krepšį“. Jame turėtų būti asmens dokumentai ir pinigai, kasdien vartojami vaistai ir pirmosios pagalbos rinkinys, vanduo ir negendantis maistas 2–3 dienoms, drabužiai, higienos priemonės, mobilusis telefonas su įkrovikliu ir, jei yra galimybė, nešiojama baterija.
Evakuojantis galima pasiimti ir naminius gyvūnus – kartu su maistu, pavadėliais, narvais ir kitomis priežiūros priemonėmis. Ūkinių gyvūnų laikytojams rekomenduojama jų perkėlimu pasirūpinti iš anksto, dar prieš vandeniui pasiekiant ūkio teritoriją.
Evakuacijos punktuose gyventojams būtų užtikrinamas maistas, geriamasis vanduo, prireikus – medikamentai, drabužiai ir higienos priemonės, pirmoji ir skubioji medicinos pagalba, psichologinė bei socialinė pagalba, viešosios tvarkos užtikrinimas ir galimybė informuoti artimuosius apie savo buvimo vietą.
Tarnybos ruošia techniką ir resursus: nuo ledo iki siurblių
Institucijos skelbia, kad pasirengimas vykdomas nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis. Nacionalinis krizių valdymo centras su savivaldybėmis ir tarnybomis kasdien vertina hidrometeorologinius duomenis, analizuoja scenarijus ir koordinuoja bendrus veiksmus.
Praktiniame lygmenyje prioritetas teikiamas prevencinėms techninėms priemonėms: ledo dangos silpninimui ir ardymui saugiose vietose, vandens srautų reguliavimui, apsauginių priemonių parengimui. Savivaldybės inventorizuoja resursus ir, esant poreikiui, perkelia apsaugos priemones arčiau rizikos zonų.
Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nurodo, kad dar sausį atliko potvyniams naudojamos įrangos inventorizaciją, parengimą ir perdislokavimą. Skelbiama, jog pagal poreikį paruošta 75 valtys su priekabomis, 374 hidrokostiumai, 231 nešiojamas vandens siurblys ir 6 aukšto našumo vandens siurbliai – ši įranga būtų naudojama gyventojų evakavimui ir pagalbai potvynio metu.
Praktiniai patarimai: ką turėti, ką daryti ir ko vengti
Prieš prasidedant potvyniui rekomenduojama pasirūpinti neperšlampama apranga, o kai kuriais atvejais – patikima plaukiojimo priemone. Taip pat patariama turėti atsargų ilgesniam laikui: ilgai negendančio maisto, vandens, medikamentų, žibintų, žvakių, degtukų, atsarginių maitinimo elementų. Turintys augintinių raginami pasirūpinti ir jų maistu bei vaistais.
Kilus potvyniui rekomenduojama evakuotis. Jei žmogus vis dėlto nusprendžia likti (nors tai griežtai nerekomenduojama), patariama palaikyti ryšį su kaimynais, kilti į aukštesnes patalpas, signalizuoti apie pagalbos poreikį ir vengti bristi per užlietas vietas nežinant gylio – kelias gali būti išplautas, o duobės nematomos.
Pasibaigus potvyniui primenama esminė taisyklė: griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus ar patiems remontuoti elektros įrangą. Taip pat nerekomenduojama vartoti vandenyje mirkusių maisto produktų, o šulinius būtina išvalyti ir dezinfekuoti. Dėl geriamojo vandens kokybės patariama kreiptis į atsakingas institucijas, o apie patirtus nuostolius informuoti seniūniją.
Gyventojams – paskutinė, bet svarbiausia žinutė
Tarnybos pabrėžia: net jei šiandien situacija atrodo rami, potvyniai nėra tas reiškinys, kurį verta sutikti „iš akies“. Rizikos žemėlapiai, oficialūs pranešimai ir iš anksto pasiruoštas planas – tai trys dalykai, kurie krizės akimirką sutaupo brangiausią resursą: laiką.
Kai vanduo kyla, laiko improvizacijoms paprastai nelieka.
