„Šimtmečio potvynis“ ne už kalnų: kodėl iki 2050-ųjų Lietuvos upės taps nevaldomos ir kas atsidurs po vandeniu?

Nors pastarieji dešimtmečiai mus pripratino prie ramių žiemų, mokslininkai skambina pavojaus varpais: artimiausi dvidešimt metų gali tapti tikru išbandymu tiems, kurie įsikūrė prie upių. Naujausi tyrimai rodo, kad ledo sangrūdos ir klimato kaita ruošia pavojingą kokteilį, galintį pakartoti tragiškąjį 1946-ųjų scenarijų.

Daugelis lietuvių klaidingai mano, kad šiltėjantis klimatas reiškia potvynių eros pabaigą. Realybė – kur kas sudėtingesnė ir pavojingesnė. Staigūs temperatūros šuoliai ir gausūs krituliai ne švelnina, o radikalizuoja gamtos procesus. Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai perspėja: mes patekome į pavojingą „tylos zoną“, po kurios seka stichijos smūgis.

Pamiršta istorijos pamoka: 100 gyvybių kaina

Kai kalbame apie „šimtmečio potvynį“, tai nėra tik gražus posakis. 1946 metais Kaunas išgyveno tikrą apokalipsę: Nemuno lygis pakilo net 8 metrus, o senamiesčio gatvės virto srauniomis upėmis. Vanduo ne tik griovė namus, bet ir nusinešė daugiau nei šimtą gyvybių.

„Dideli potvyniai buvo gana seniai, todėl esame pamiršę, kokia tai galinga, viską griaunanti jėga“, – teigia dr. Jūratė Kriaučiūnienė, LEI Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja.

Mokslininkų teigimu, periodas tarp 2030 ir 2050 metų bus kritinis. Tai laikas, kai ledo sangrūdos gali pasiekti savo apogėjų, o vėliau, drastiškai šiltėjant klimatui, jų tikimybė turėtų pradėti mažėti. Tačiau iki tol turime išgyventi patį pavojingiausią etapą.

„ICEREG“ projektas: pagaliau galime prognozuoti neprognozuojamą

Iki šiol ledo sangrūdos buvo laikomos chaotišku reiškiniu, kurio neįmanoma nuspėti. Tačiau suvieniję jėgas su Latvijos ir Suomijos ekspertais, mūsų mokslininkai sukūrė „ICEREG“ metodiką. Tai proveržis, leidžiantis sudaryti tikslius užliejamų teritorijų žemėlapius net ir esant sudėtingoms ledo sąlygoms.

i

Kuo ledo sangrūda pavojingesnė už paprastą potvynį?

1. Mastelis: Ledo sangrūdos atveju vanduo gali užlieti kelis kartus didesnę teritoriją nei įprastai.
2. Greitis: Vandens lygis kyla staiga, nepalikdamas laiko evakuacijai.
3. Jėga: Ledo lytys veikia kaip buldozeris, griaunantis infrastruktūrą ir pastatus.

Šiuo metu visuomenei jau prieinami bandomieji Mūšos ir Lėvens upių žemėlapiai. Juose kiekvienas gyventojas gali pasitikrinti, ar jo kiemas patenka į rizikos zoną.

Paradoksas: vaizdas pro langą svarbiau už saugumą?

Mokslininkai pastebi keistą tendenciją: net ir žinodami apie riziką, žmonės priešinasi saugos priemonėms. Neretai atsisakoma įrengti apsauginius pylimų, nes jie „sugadins estetinį vaizdą“.

„Gyvenu čia 30 metų ir nieko nebuvo“, – tai dažniausias argumentas, kurį girdi specialistai. Tačiau hidrologiniai ciklai matuojami ne dešimtmečiais, o šimtmečiais. Tai, kad jūsų rūsys buvo sausas pastaruosius 30 metų, nereiškia, kad kitą pavasarį virš jūsų stogo neplauks ledo lytys.

Ankstyvasis perspėjimas – laimėtas laikas

Viena svarbiausių „ICEREG“ projekto naujienų – tobulinama ankstyvojo perspėjimo sistema. Pasak specialistės Janinos Brastovickytės-Stankevič, dabar apie pavojų bus galima sužinoti ne tada, kai ledai jau pajudėjo, o fiksuojant pirmuosius kritinius signalus: staigų vandens lygio kilimą ar specifinį ledo formavimąsi.

Šis „laimėtas laikas“ gali padėti išvengti milijoninių nuostolių. Prisiminkime 2010-uosius: tuomet „tik vidutinio dydžio“ potvynis Lietuvos ekonomikai atsiėjo 2,8 mln. eurų ir po vandeniu paliko 40 tūkst. hektarų. Prognozuojama 2026–2050 m. stichija gali būti kur kas brangesnė.

Išvada: Gamta nesidera dėl vaizdo pro langą. Jei gyvenate prie upės ar planuojate pirkti sklypą pakrantėje, šiandienos mokslinės prognozės turėtų būti jūsų pagrindinis gidas.

Šaltinis: Meteo.lt