Žiema nesitraukia: meteorologai perspėja – šaltis gali laikytis iki vasario pabaigos, laukiantiems pavasario – blogos žinios

Jeigu jau spėjote pagalvoti, kad didžiausi šių metų šalčiai buvo trumpas epizodas, naujausios meteorologų įžvalgos gali sugadinti šią viltį. Specialistai perspėja, kad žiema dar nepasakė paskutinio žodžio, o šaltis, kuris šiuo metu sukausto Šiaurės Europą, gali išlikti iki pat vasario pabaigos. Kitaip tariant, laukia ne vienas šaltas rytas ir ne viena naktis, kai termometras gali kristi gerokai žemiau to, ką rodo orų programėlės.

Svarbiausias dalykas, kurį šiandien akcentuoja meteorologai, yra ne tik pats šalčio faktas, bet ir tai, kad artimiausiu laikotarpiu realios temperatūros gali smarkiai skirtis nuo prognozuojamų. Žmonės priprato pasitikėti prognozėmis taip, tarsi jos būtų tikslus kalendorius, tačiau žiemą net nedidelis atmosferos pokytis gali lemti didžiulius temperatūros skirtumus. Tai reiškia, kad kai kuriuose regionuose iš vakaro matomi skaičiai gali būti visiškai klaidinantys, o ryte laukia nemaloni staigmena.

Kodėl žiema taip užsispyrė? Šaltis atėjo ne šiaip sau

Šiemet žiemos scenarijus daugeliui primena senas, „tikras“ žiemas, kai šaltis ateidavo ilgesniam laikui, o vasaris dažnai būdavo pats kandžiausias mėnuo. Meteorologai aiškina, kad šio šalčio priežastis yra ne viena – susidėjo keli reiškiniai, kurie sustiprina vienas kitą.

Vienas iš pagrindinių veiksnių – virš regiono įsitvirtinęs aukštas slėgis, kitaip tariant, anticiklonas. Kai toks „stogas“ uždengia Baltijos šalis, dažniau turime ramesnį, sausesnį orą, mažiau kritulių, daugiau pragiedrulių. Žmogui tai gali atrodyti kaip „gražus oras“, tačiau žiemą tai dažnai reiškia visai ką kita: kai dangus giedras, šiluma iš žemės paviršiaus naktį greitai išspinduliuojama, todėl temperatūra krenta gerokai žemiau.

Kitas veiksnys yra vadinamojo poliarinio sūkurio silpnėjimas. Paprastai poliarinis sūkurys veikia tarsi šaltų oro masių sargyba, laikanti jas arčiau ašigalių. Tačiau kai jis susilpnėja, šaltis ima „keliauti“ į pietus, ir tuomet net Baltijos šalys bei Lietuva gali atsidurti tiesioginiame šalto oro sraute.

i

Šaltis iki vasario pabaigos: ką rodo ilgalaikės prognozės

Ilgalaikės prognozės nėra pažadas, tačiau jos leidžia suprasti bendrą tendenciją. Meteorologai nurodo, kad šaltas periodas gali išlikti iki priešpaskutinės vasario savaitės pabaigos, o tai praktiškai reiškia – iki pat vasario pabaigos.

Svarbu suprasti vieną detalę: tokia prognozė nereiškia, kad kiekviena diena bus su -20 laipsnių. Tačiau fonas gali būti nuolat žiemiškas, su dažnais šalčio sugrįžimais, su naktimis, kai minusas sustiprėja, o su šiltesnėmis dienomis, kurios trunka trumpai ir dažnai tampa tik apgaulingu „atodrėkio pažadu“.

Tokiais laikotarpiais daug žmonių klysta galvodami, kad jeigu vieną dieną temperatūra pakilo iki -1 ar net 0, vadinasi žiema baigėsi. Tačiau vasaris dažnai dar parodo savo charakterį būtent tada, kai visi atsipalaiduoja.

Pati pavojingiausia žinutė: prognozės gali klysti iki 15 laipsnių

Skamba beveik neįtikėtinai, tačiau meteorologai perspėja, kad prognozuojama ir faktinė temperatūra gali stipriai skirtis, nes vieną iš svarbiausių veiksnių – debesuotumą – numatyti yra sunku. Jeigu prognozė rodo, kad naktis bus debesuota, bet realiai dangus bus giedras, šaltis gali „nugriauti“ temperatūrą gerokai labiau nei manyta.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais reali žemiausia temperatūra gali skirtis nuo prognozės net 10–15 laipsnių. Tai reiškia paprastą dalyką: jūs matote, kad naktį bus -10, bet atsibundate ir realiai termometras rodo -20 ar net daugiau. Toks skirtumas žiemą nėra tik „nemalonumas“ – tai jau rizika tiek sveikatai, tiek transportui, tiek buitiniam komfortui.

Lietuvoje tai ypač aktualu kaimiškose vietovėse ir atvirose erdvėse, kur nėra miesto šilumos salos efekto. Mažuose miesteliuose, prie laukų, pamiškėse, slėniuose temperatūra gali kristi gerokai stipriau nei didmiesčiuose.

Vėjas gali sukurti apgaulingą pojūtį: jausis šalčiau nei rodo termometras

Net jeigu reali temperatūra nėra rekordinė, žiemą labai svarbu, ką daro vėjas. Žmonės dažnai žiūri tik į termometro skaičius, bet pamiršta, kad vėjas gali sustiprinti šalčio pojūtį keliais laipsniais ar net daugiau. Kitaip tariant, jei lauke -10, bet pučia žvarbus vėjas, kūnas gali jausti -15 ar dar mažiau.

Tai ypač aktualu pajūryje, atvirose vietose, ant tiltų, prie upių ir ten, kur vėjas neturi kliūčių. Tokios sąlygos pavojingos ne tik dėl diskomforto – jos gali didinti nušalimų riziką, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Plikledis ir avarijos: šaltis gali atnešti daugiau problemų nei vien šaltas rankas

Kai temperatūra svyruoja apie nulį, o naktimis nukrenta žemiau, Lietuvoje prasideda viena pavojingiausių žiemos fazių – plikledis. Dažnai jis formuojasi net tada, kai dieną keliai atrodo sausi, o vakare pradeda kristi lengva drėgmė ar dulksna. Ryte, ypač anksti, vairuotojams tai tampa netikėtu pavojumi, nes ledas gali būti beveik nematomas.

Tokiu metu padaugėja eismo įvykių, traumų, žmonės paslysta ant šaligatvių, o greitosios pagalbos skyriuose atsiranda daugiau pacientų su patempimais ir lūžiais. Kitaip tariant, šaltis ne tik nemalonus – jis gali kainuoti sveikatą.

i

Ką turėtų padaryti lietuviai jau dabar? Paprasti dalykai, kurie išgelbsti

Kadangi šaltis gali tęstis ilgai, meteorologai ir saugumo specialistai rekomenduoja ne laukti, kol bus blogiausia, o pasiruošti iš anksto. Vairuotojams verta pasitikrinti akumuliatorių, nes dideli šalčiai dažniausiai „nužudo“ silpnus akumuliatorius per vieną naktį. Taip pat verta pasirūpinti, kad automobilyje būtų ledo grandiklis, šiltesnės pirštinės, papildomas skystis langams, o jei važiuojate ilgesnį kelią – ir elementarios saugumo priemonės.

Namuose svarbu patikrinti, ar veikia šildymas be trikdžių, ar neatsiranda kondensato, kuris vėliau virsta pelėsiu. Gyventojams privačiuose namuose verta atkreipti dėmesį į vamzdžius ir jų apsaugą nuo užšalimo. O vyresniems žmonėms, kurie dažnai taupo šilumą, verta priminti, kad per didelis šaltis namuose gali būti pavojingas sveikatai.

Išvada: žiema dar gali „įspirti“ – ir ne kartą

Meteorologų prognozės leidžia daryti vieną aiškią išvadą: šaltis dar gali užsitęsti, o vasaris gali būti ne švelnus atsisveikinimas su žiema, o jos paskutinė ir kandžiausia ataka. Žmonės Lietuvoje jau ne kartą matė scenarijų, kai sausis atrodo normalus, bet vasaris staiga atneša stipriausius šalčius, plikledį ir pavojingiausius rytus.

Todėl svarbiausia – ne pasiduoti panikai, bet būti budriems. Sekti prognozes, bet suprasti, kad jos gali klysti. Ir, svarbiausia, neprarasti budrumo tada, kai viena šiltesnė diena sukuria įspūdį, kad „jau pavasaris“. Nes žiema dar gali pasakyti savo paskutinį žodį.

Šaltinis: Windy.com, Lenkijos orų modeliai