Verbų sekmadienis – šventė krikščionims. Tradiciškai ši šventė švenčiama paskutinį sekmadienį prieš Velykas. Šią dieną parapijiečiai eina į bažnyčią pašventinti gluosnio šakelių arba kitaip, verbelių.
Verbų sekmadienis patenka į šeštą Didžiosios gavėnios savaitę. Rytų ir Vakarų krikščionys ją švenčia skirtingomis datomis.
Verbų sekmadienio data ir kilmė
Šiais metais Vakarų ir Rytų krikščionys Verbų sekmadienį švęs atitinkamai balandžio 2 ir 9 dienomis. Verbų sekmadienis prasideda paskutinę Didžiąją savaitę prieš Velykas.
Ši šventė žymi Jėzaus Kristaus įžengimą į Jeruzalę. Buvo tikima, kad dieną prieš tai Jėzus prikėlė Lozorių Betanijoje. O šią žinią liudininkai greitai išplatino visame pasaulyje. Daugelyje šalių ši šventė vadinama „Palmių sekmadieniu“, nes įėjus į miestą Jėzaus pėdos buvo apaugusios palmių šakelėmis. Tai simbolizavo pergalę ir nepriklausomybę.
Atsižvelgiant į tai, kad palmės Lietuvoje neauga, jos buvo pakeistos gluosnių šakomis. Nuo seno gluosnis mūsų žmonėms buvo pavasario atėjimo simbolis.
Verbų sekmadienio tradicijos
Šią dieną įprasta eiti į bažnyčią pašventinti gluosnio šakelių. Po pamaldų kunigas tradiciškai apšlaksto gluosnį švęstu vandeniu. Gluosnio šakos negalima išmesti, ją reikia saugoti iki kitų metų. Taip pat, anot tikėjimo, prarijus gluosnių „kačiukus“, žmogus bus sveikas visus metus.
