Ar kada nors pastebėjote, kad lyjant, sningant ar esant stipriam vėjui internetas pradeda lėtėti? Kas tai: sutapimas ar dėsningumas? Išsiaiškinkime.
Kodėl blogu oru namų internetas veikia lėčiau?
Interneto ryšį užtikrina įvairi infrastruktūra: šviesolaidinis kabelis, variniai laidai, Wi-Fi maršrutizatorius ir kita įranga. Kai kabeliai ir laidai eina po žeme, jie nebijo stipraus vėjo. Tačiau yra ir kitas rizikos veiksnys – didelė drėgmė. Jei laidas nėra pakankamai gerai apsaugotas nuo vandens ir tuo pačiu metu yra užkastas nedideliame gylyje, tada stipraus lietaus ar pavasario potvynio metu į jungtį gali patekti drėgmė. Dėl to signalas perduodamas su trukdžiais arba visiškai blokuojamas.
Nuo kritulių kenčia ir skirstomosios dėžės su antenomis, esančios ant daugiaaukščių namų stogų. Prastai apsaugojus konstrukcijas, į kontaktus patenka vanduo, susidaro rūdys, vyksta oksidacija, dėl to prastėja tinklo kokybė. Internetas pradeda veikti su trikdžiais.
Žiemą, stipriai sningant, interneto signalas gali susilpnėti ir dėl to, kad ant stogo antenos yra padengtos sniegu. Ledas yra papildoma problema. Tačiau dažniausiai, ištirpus ledo plutai, signalo kokybė atkuriama.
Vėjas visų pirma pavojingas palydoviniam internetui. Dėl stipraus gūsio plokštė gali pasislinkti arba pradėti vibruoti. Atitinkamai interneto signalas pablogės arba visai išnyks.
Stiprus karštis taip pat gali neigiamai paveikti interneto greitį. Jei kambaryje nėra oro kondicionieriaus, Wi-Fi maršrutizatorius perkaista ir pradeda strigti. Tai ypač aktualu pasenusių modelių įrangai.
Negalima nepastebėti žmogiškojo faktoriaus. Esant blogam orui, kai už lango perkūnija ar gausus sniegas, žmonės mieliau lieka namuose. Filmai, muzika, socialiniai tinklai yra vieni populiariausių laiko praleidimo būdų. Atitinkamai didėja tinklo apkrova, o tai taip pat lemia signalo kokybės pablogėjimą ir greičio sumažėjimą.
Ar blogas oras turi įtakos mobiliojo interneto kokybei?
Lietaus metu mobiliojo interneto greitis, kaip taisyklė, mažėja. Priežastis – didelė oro drėgmė. Vandens lašai iš dalies sugeria signalą ir sumažina aprėpties zoną. Perkūnijos metu didžiausias pavojus yra žaibas. Jei iškrova trenks į bokštą, tai neigiamai paveiks korinio ryšio kokybę apskritai.
