Kylant dujų, elektros ir kuro kainoms Rusijos pelnas nemažėja. Atvirkščiai, Rusija kraunasi didesnius turtus, o didžiąją dalį pelno skiria Rusijos kariuomenei, invazijai prieš Ukrainą.
Suomijoje įsikūrusios tarptautinės tyrimų grupės “Centre for Research on Energy and Clean Air” (CREA) atliktame tyrime mokslininkai padarė išvadą, kad rekordiškai aukštos energijos kainos padeda Rusijai finansuoti savo invaziją į Ukrainą, nepaisant mažėjančių eksporto apimčių.
Rusiškos naftos, dujų ir anglies eksportas
CREA apskaičiavo, kad Rusijos naftos, dujų, anglies ir kitų iškastinio kuro produktų eksportas gegužės mėn. sumažėjo 15 %, palyginti su jos eksportu prieš vasario pabaigoje įvykusią invaziją į Ukrainą. Ši sumažėjusi paklausa gegužės mėnesį šaliai kainavo apie 208 mln. dolerių per dieną. Tuo pat metu vidutinės Rusijos eksporto kainos padidėjo 60 %.
Per pirmąsias 100 karo dienų nuo vasario 24 d. iki birželio 3 d. Rusija gavo beveik 96 mlrd. dolerių pajamų iš iškastinio kuro eksporto.
“Apskaičiuota, kad Rusija invazijai išleidžia 840 mln. eurų per dieną; per pirmąsias 100 dienų pajamos iš iškastinio kuro eksporto viršijo šią sumą”, – ataskaitoje rašė tyrėjai.
Nepaisant plačiai paplitusių daugumos Europos Sąjungos (ES) narių pastangų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro importo, per pirmąsias 100 dienų ES vis tiek importavo 61 proc. iškastinio kuro prekių. CREA apskaičiavo, kad šis importas siekė apie 59 mlrd. dolerių.
Kitos šalys taip pat padidino rusiškų žaliavų importą, nes kainos krito, o pasiūla padidėjo. Gegužės mėn. Kinija perėmė pirmąją vietą iš Vokietijos kaip didžiausios rusiškos energijos importuotojos, kuri nukrito į antrąją vietą. Italija, Nyderlandai, Turkija, Lenkija, Prancūzija ir Indija taip pat toliau masiškai importavo rusišką energiją.
ES gamtinių dujų importas iš Rusijos nuo vasario iki birželio mėn. sumažėjo 23 proc. CREA duomenimis, Vokietijos rusiškų dujų importas sumažėjo 31 %, o Lenkijos ir Lietuvos importas kartu sumažėjo 70 %. Tokios šalys kaip Lenkija ir Lietuva papildė vis didėjantį sąrašą šalių, į kurias Rusijos valstybinė energetikos įmonė PJSC “Gazprom” nutraukė dujų importą.
“Tačiau dėl aukštų kainų “Gazprom” pajamos vis dar yra dvigubai didesnės nei prieš metus”, – rašė tyrėjai.
Nors Europa susiduria su dar vienu dujų kainų šuoliu, CREA pranešė, kad kitų Rusijos eksportuojamų energijos išteklių kainos, atrodo, stabilizuojasi. Balandžio mėn. žalios naftos eksportas sumažėjo, bet gegužės mėn. vėl išaugo. CREA teigė, kad šie duomenys “rodo prekybos srautų pokyčius, nes Rusijos žaliavinė nafta dabar perdirbama užsienio šalyse”. Anglių ir SGD importas birželio mėn. išlieka palyginti stabilus, o gegužės mėn. abiejų rūšių importas atsigavo.
CREA tyrėjai padarė išvadą, kad dalis Europos atsako į sparčiai kylančias iškastinio kuro kainas iš tikrųjų gali būti pastangos susilpninti Rusijos ekonomikos variklį. Šalims stengiantis sumažinti priklausomybę nuo Rusijos importo, šios pastangos skatina investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą. Nors šios technologijos gali padėti vidutiniams Europos vartotojams, CREA padarė išvadą, kad iškastinio kuro paklausos mažinimas, o ne konkreti orientacija į Rusijos energiją “veiksmingai sumažins importo iš Rusijos draudimo poveikį”.
Sprendimas
Vietoj to tyrėjai rašė, kad Vakarų sąjungininkai galėtų dirbti “skleisdami veiksmingiausią nacionalinę politiką visame bloke ir už jo ribų”, kad sankcijos Rusijai turėtų norimą poveikį. CREA taip pat pasiūlė taikyti tikslines sankcijas tanklaiviams, nes šaliai teko labiau pasikliauti turimais tanklaivių pajėgumais, nes jos eksportas keliauja į tolimesnes rinkas.
