Iš plastiko butelių į geriamąjį vandenį patenka šimtai nežinomų cheminių medžiagų


Plastikiniai buteliai

Mokslininkai jau seniai skambina pavojaus varpais dėl plastikinių butelių keliamo pavojaus sveikatai. Kopenhagos universiteto mokslininkai ištyrė šią problemą ir nustatė, kad iš butelių išsiskiria daug toksinių medžiagų, todėl teigia, kad plauti butelius indaplovėje yra bloga idėja. Tyrime daugiausia dėmesio skirta sporte naudojamoms minkštosioms plastikinėms talpykloms. Nors ši medžiaga paplitusi visame pasaulyje, trūksta žinių apie tai, kaip iš šių plastikų esantys junginiai patenka į vandenį, kurį vėliau geriame.

Plastikiniai buteliai kenkia sveikatai

Minkštieji plastikai kenkia sveikatai

Eksperimento metu nauji ir naudoti indai buvo pripildyti paprasto vandens ir palikti 24 valandoms. Tyrimas atliktas naudojant masių spektrometriją ir skysčių chromatografiją, kai vanduo buvo analizuojamas prieš ir po indų plovimo indaplovėje bei po penkių plovimų tekančiu vandeniu. Po plovimo indaplovėje didžioji dalis muilo pateko į skystį. Cheminiai junginiai iš butelio sienelių išsiskiria po plovimo ir net po papildomo skalavimo. Tačiau daugiausiai toksinių medžiagų išsiskiria po plovimo indaplovėje – plaunant išsilydo ir cheminės medžiagos geriau išsiplauna.

Po plovimo mokslininkai vandens mėginiuose rado daugiau kaip 400 junginių iš butelių plastiko ir daugiau kaip 3500 junginių iš indų ploviklių. Dauguma jų buvo neidentifikuoti junginiai, tačiau net ir tarp žinomų toksiškų junginių 70 proc. buvo toksiški. Tarp rastų medžiagų yra fotoiniciatorių – toksiškų organizmui molekulių, kurios veikia kaip kancerogenai ir endokrininę sistemą ardančios medžiagos. Taip pat rasta plastiko minkštiklių, antioksidantų ir lipnumą mažinančių medžiagų bei dietiltoluamido (DETA) – dažniausiai vabzdžius atbaidančių priemonių veikliosios medžiagos.

Mokslininkų tyrimai ir nuomonė apie plastikinius butelius

Mokslininkai mano, kad tik nedidelė dalis rastų medžiagų iš pradžių buvo plastiko pagrindinėje sudėtyje. Dauguma jų susidarė naudojimo ar gamybos metu, pavyzdžiui, plastikų plastifikatorius skaidydamasis tampa DETA. Nors net ir žinomų medžiagų, kurių gamintojai deda į plastiką, atveju ištirta tik nedidelė dalis jų poveikio organizmui. Ši analizė papildo vis gausėjantį tyrimų apie tai, kaip žmonės dėl sąveikos su plastiko gaminiais suvartoja didelius kiekius cheminių medžiagų, sąrašą ir dar kartą parodo, kad šioje srityje yra daugybė “aklųjų dėmių”.


Taip pat skaitykite:

Išeiti iš AMP versijos