Jau artėjantį sekmadienį suksime laikrodžius: viskas, ką reikia žinoti


Išmanieji laikrodžiai

Dar 2019 metais Europos Parlamentas balsavo už sezoninio laiko keitimo nutraukimą, tačiau ES institucijos nepadarė pažangos įgyvendindamos sprendimą, o Europos Komisija teigė neplanuojanti teikti Parlamentui naujo pasiūlymo šiuo klausimu.

Taip pat skaitykite: Pereisime prie vasaros laiko – 2023 m.: kada ir kaip Lietuvoje suksime laikrodžius?

Kur dar keičiasi laikas?

Pagal dabartinę ES teisę laikrodžių rodyklės visose ES valstybėse narėse pasukamos valanda atgal paskutinį spalio sekmadienį, o paskutinį kovo sekmadienį viena valanda į priekį. Tai daroma 3 val. nakties.

Kodėl sukamas laikas?

Laikrodžiai sukami, kad kuo geriau būtų išnaudota natūrali šviesa.

Žiemą, kai diena trumpesnė, laikas pasislenka viena valanda atgal, o tai reiškia papildomą valandą šviesos. Vasarą mes mėgaujamės šviesesniais vakarais, nes laikrodžių rodyklės valanda į priekį pailgina vakarus.

Nuo ko viskas prasidėjo?

Dar 1895 m., Naujojoje Zelandijoje, vyras, vardu George’as Hudsonas, tariamai sugalvojo mintį po darbo skirti daugiau laiko pomėgiams. Pakeitęs laikrodį dviem valandomis, mokslininkas tikėjosi, kad vakare galės daugiau laiko praleisti lauke ieškodamas vabzdžių.

Didžiojoje Britanijoje vyras, vardu Williamas Willettas, kurį palaikė Winstonas Churchillis, pasiūlė idėją maksimaliai išnaudoti natūralią šviesą. Jis norėjo daugiau laiko mėgautis vakarais lauke ir Didžiosios Britanijos vyriausybei pasakė, kad londoniečiai didžiąją vasaros šviesos dalį švaisto miegodami.

Tačiau Didžiosios Britanijos vyriausybė neklausė ir jo idėja buvo atmesta.

Idėja vėl kilo netrukus po jo mirties, kai šalys Pirmojo pasaulinio karo metu bandė sumažinti anglies poreikį, padidindamos šviesųjį paros laiką.

Taip pat Vokiečiai nusprendė tai išbandyti 1916 m., kad darbo būtų daugiau šviesos. Idėja greitai išplito į kitas Europos šalis, taip pat Rusiją ir JAV.

Išeiti iš AMP versijos