Nuo seniausių laikų daugumos žmonių požiūris į alkoholį buvo prieštaringas. Tačiau dabar tikrai žinoma, kad piktnaudžiavimas alkoholiu bet kokiu atveju sukelia fizinių ir psichinių problemų.
Alkoholizmo apraiškos
Alkoholizmas yra lėtinė liga, kurios pagrindinis bruožas yra nevaldomas potraukis alkoholiui. Anksčiau gydytojai ją skirstė į du atskirus sutrikimus: piktnaudžiavimą alkoholiu ir priklausomybę nuo alkoholio. Tačiau klinikiniai tyrimai parodė, kad tarp šių būklių didelio skirtumo nėra, todėl dabar jos buvo sujungtos į vieną ligą – alkoholio vartojimo sutrikimą (AUD).
Ne veltui alkoholizmas priklauso psichopatologijai – nuo šios ligos pirmiausia kenčia smegenys, o jos esmė yra psichinė priklausomybė. Fizinė priklausomybė formuojasi vėliau: antroji sutrikimo stadija.
Etanolis yra medžiaga, kuri gali prasiskverbti į bet kokias ląsteles, įskaitant neuronus. Jis tirpsta ir vandenyje, ir riebaluose, todėl lengvai įsijungia į ląstelių membranas, susidedančias iš baltymų ir lipidų. Įsiskverbęs į nervų ląsteles, alkoholis keičia receptorių ir jonų kanalų veiklą, nuo kurių tiesiogiai priklauso centrinės nervų sistemos (CNS) darbas.
Alkoholis veikia dopaminergines ir GABAergines sistemas. Pirmasis yra svarbi smegenų atlygio sistemos dalis, antroji yra atsakinga už slopinimo procesus centrinėje nervų sistemoje. Alkoholiui veikiant dopamino receptorius, žmogus jaučia euforiją, atsiranda linksmumas, didėja fizinis aktyvumas. GABA receptorių aktyvinimas etanoliu suteikia atpalaiduojantį, raminantį poveikį.
Alkoholio įtaka žmogaus psichinei būklei
Mėgstame alkoholį dėl dopamino antplūdžio ir antistresinio poveikio. Tačiau teigiamas etanolio poveikis yra laikinas: piktnaudžiavimas juo sukelia neuromediatorių sistemų „gedimą“, provokuoja depresiją, psichozę ir savižudišką elgesį.
Neurofiziologai išskiria keletą alkoholizmo tipų:
- Dopaminas – žmogus geria norėdamas pasisemti teigiamų emocijų, pakelti nuotaiką. Abstinencijos sindromą (pagirias) su tokiu alkoholizmu lydi apatija, gili depresija ir savižudiškas elgesys.
- GABA-alkoholizmas – žmogus geria, kad sumažintų nerimą ir patologinį nerimą. GABA alkoholizmo nutraukimo sindromas pasireiškia baltosios karštinės forma – ūmine psichoze, kuriai būdinga dezorientacija, agresyvus elgesys ir baisios haliucinacijos.
Tokios priklausomybės nuo alkoholio rūšys pastebimos ankstyvose alkoholizmo stadijose. Laikui bėgant jie susijungia, todėl ilgalaikiai alkoholikai yra linkę ir į depresiją, ir į savižudybę, ir į psichozę, ir į smurtinį elgesį.
Alkoholikai turi 2,3 karto didesnę tikimybę susirgti didžiąja depresija nei žmonės, kurie nėra priklausomi nuo alkoholio. Ši psichopatologija yra sunkesnė nei įprasta depresija. Žmogus visiškai praranda susidomėjimą gyvenimu, sutrinka miegas, apetitas, dėmesio koncentracija, atsiranda menkavertiškumo jausmas, mintys apie savižudybę.
Sergant priklausomybės ligomis pagalbos galite kreiptis:
- Priklausomybės ligų centre. Šiuo metu Lietuvoje veikia penki centrai: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
- AA (Anoniminių alkoholikų) klubuose, kurie veikia daugelyje Lietuvos miestų.
- Informaciją gali suteikti jūsų šeimos gydytojas.
- Lietuvoje veikiančiuose reabilitacijos bendruomenėse bei centruose.
