Kaip ginklai patenka į Ukrainą ir kaip apsaugoti pažeidžiamas tiekimo grandines


Kaip ginklai patenka i Ukraina ir kaip apsaugoti pazeidziamas tiekimo grandines

Nuo 2021 m. lapkričio JAV suteikė Ukrainai tris karinės pagalbos siuntas, siųsdamos ginklus ir įrangą iš savo atsargų, laikomų bazėse visoje Europoje. JAV suteikė visko – nuo šautuvų ir neperšaunamų liemenių iki raketų “Stinger”, galinčių numušti sraigtasparnius ar naikintuvus, taip pat “Javelins” – prieštankinių ginklų sistemų, naudojamų tankams naikinti.

Kai JAV patvirtina prašymą suteikti karinę pagalbą, kaip ginklai iš JAV saugyklų Europoje patenka į Ukrainos karių rankas? Kokie logistiniai veiksmai atliekami, kai 350 mln. dolerių vertės ginklai ir įranga iš Europos gabenami į aktyvios kovos zoną?

Ginklai Ukrainai

Ginklų tiekimo grandinės

Pirmiausia tiekėjas parduoda ir pristato žaliavas gamintojui. Šio sandorio transportavimo segmentas vadinamas “pirmąja mylia”.

Toliau gamintojas žaliavas paverčia gatavomis prekėmis. Šios prekės parduodamos didmenine kaina mažmeniniams klientams, pavyzdžiui, “Amazon” ar “Walmart”, o tada gabenamos į e. prekybos paskirstymo centrą per vadinamąją “vidurinę mylią”.

Kai vartotojas pateikia užsakymą internetu, kad jis būtų pristatytas, jis bus išsiųstas iš toje pačioje geografinėje vietovėje esančio paskirstymo centro. Tai paskutinė tiekimo grandinės atkarpa, vadinama “galutine mylia”.

Svarbus veiklos rodiklis yra laikas nuo užsakymo gavimo iki jo įvykdymo. Tai ypač svarbu tokiems mažmenininkams kaip “Amazon” ar “Walmart”, kurie platina per paskutinę mylią, nes tai turi įtakos vartotojo suvokiamai pristatymo paslaugos kokybei, taigi ir tam, ar jis dar kartą pirks.

Kitaip tariant, pristatymo greitis yra esminis rodiklis, galintis lemti vartotojų patirtį.

Panašiai pristatymo greitis yra esminis visos karinės tiekimo grandinės nuo JAV bazių iki Ukrainos, o ne tik paskutinės mylios, veiklos rodiklis.

Ukrainiečiai kariauja su didesnėmis įsiveržusiomis pajėgomis, todėl karinės pagalbos reikia kuo greičiau. Karinė tiekimo grandinė skiriasi nuo komercinių tiekimo grandinių tuo, kad ją reikia pristatyti greitai, kartu užtikrinant maksimalų saugumą.

Ginklai ir įranga turi būti gabenami greitai, kartu neleidžiant Rusijos žvalgybai nustatyti ar numatyti galimų maršrutų. Nesant operatyvinio saugumo, padidėja rizika, kad Rusijos ataka sutrikdys šių atsargų judėjimą arba neleis joms pasiekti fronto linijose kovojančių ukrainiečių.

Pirmoji mylia

Ukrainai reikalingos medžiagos saugomos JAV bazėse visoje Europoje. Kai ginklai ir įranga būna paimti iš šių JAV atsargų, jie būna gabenami per “pirmąją mylią” oru, sunkvežimiais ar geležinkeliu. Šiuo atveju “pirmosios mylios” ilgis gali būti iki 700 ar 800 kilometrų iki vietos ar vietų NATO teritorijoje, kuri ribojasi su vakarų ar pietvakarių Ukraina, įskaitant Lenkiją, Slovakiją, Vengriją ir Rumuniją.

Viskas vyksta slaptai, kad būtų maksimaliai užtikrintas saugumas ir Rusija negalėtų nuspėti medžiagų paskirties vietos.

Kariniu žargonu pirmoji paskirties vieta vadinama “sustojimo vieta”. Kad būtų užtikrintas medžiagų saugumas, prieš gabenant medžiagas į Ukrainą, jų sustojimo vieta greičiausiai bus NATO bazėje esanti ginkluotė arba amunicijos sandėlis. Misiją planuojantiems JAV, NATO ir Ukrainos vadovams svarbus strateginis sprendimas – ar naudoti vieną ar kelias stovėjimo vietas.

Tai, ar bus naudojama viena sustojimo vieta vienoje NATO šalyje, ar kelios sustojimo vietos vienoje ar keliose NATO šalyse, priklauso nuo kelių veiksnių. Vienas iš tokių veiksnių yra tai, kur Ukrainoje reikia ginklų. Kitas veiksnys yra kelių ir tiltų būklė, taip pat priešo aktyvumas, ginklų kilmė ir, žinoma, operatyvinis saugumas.

Vidurinioji mylia

Priėmus sprendimą dėl stovėjimo vietos, kuriami planai, kaip koordinuoti ginklų perdavimą Ukrainos kariuomenei. Tuomet Ukraina bus atsakinga už materialinių priemonių gabenimą iš NATO šalies per vidurinę mylią į kitas Ukrainoje esančias sustojimo vietas. Šiame segmente smarkiai išauga operatyvinio saugumo svarba, o tai apsunkina transportavimą.

NATO atsisakymas nustatyti neskraidymo zoną leidžia Rusijai išlaikyti pranašumą ore virš Ukrainos. Dėl to Ukraina negali gabenti atsargų oru, todėl ukrainiečiai yra priversti naudotis transporto priemonių konvojumi, kad nukeliautų nuo vakarinės sienos iki kitos tiekimo grandinės vietos. Rusijos pranašumas ore taip pat neleidžia dislokuoti vieno didelio konvojaus karinėms atsargoms gabenti, nes Rusijos atakos sraigtasparniai ar naikintuvai galėtų lengvai sunaikinti tokį didelį taikinį.

Vietoj to ginklus ir įrangą greičiausiai reikės išskaidyti į mažesnes siuntas ir gabenti keliais konvojais.

Tai yra vienas iš pirmųjų būdų sumažinti trikdančio Rusijos puolimo riziką.

Kadangi dėl Rusijos pranašumo ore Ukraina negali naudoti savo oro pajėgų, pavyzdžiui, sraigtasparnių, konvojų apsaugai, Ukraina turi apsaugoti medžiagas gabenančius konvojus, svarbiausiose vietovėse, esančiose palei maršrutus, vedančius į kitas stovėjimo vietas, dislokuodama karius su raketomis “žemė-oras”, pavyzdžiui, JAV tiekiamomis raketomis “Stinger”.

Tačiau jie turi būti pakankamai toli nuo pačių kelių, kad be reikalo nesukeltų konvojų atakų iš oro.

Konvojui taip pat reikės jame esančių apsaugos elementų. Tai apima prieštankinius ginklus, pavyzdžiui, “Javelins”, ant transporto priemonių sumontuotus ginklus ir savo tankų ar pėstininkų eskortą, kuri užtikrintų saugumą. Tai leis konvojui apsisaugoti nuo bet kokių antžeminių atakų, kai jis bandys pasiekti kitas sustojimo vietas visoje Ukrainoje.

Konvojams taip pat greičiausiai reikės padalinių, kurie galėtų išvalyti kelius nuo bet kokių kliūčių, pavyzdžiui, sudegusių automobilių ar sunaikintų tankų, kad būtų užtikrinta, jog technika galėtų toliau judėti tikslo link.

Galutinė mylia

Paskutinės sustojimo vietos greičiausiai bus didžiuosiuose miestuose.

Kai konvojus pasieks šias galutinio sustojimo vietas, siuntos bus išskaidytos iš birių pakuočių į mažesnius kiekius, kurie bus paskirstyti fronto linijose kovojantiems kariams.

Ši “paskutinė mylia” kovos zonoje yra pavojingesnė, nes ten vyksta aktyvūs Rusijos oro ir antžeminiai puolimai. Dėl to logistikos padaliniams, keliaujantiems per paskutinę mylią, taip pat reikia apsaugos, įskaitant šaulių ginklus, taip pat prieštankinius ginklus.

Kai karinė įranga pasieks kovinius dalinius fronto linijose, ji bus paskirstyta atskiriems kariams.

Galiausiai, nors medžiagų tiekimo grandinė, reikalinga Bideno administracijos susitarimui dėl karinės pagalbos Ukrainai įvykdyti, turi tam tikrų koncepcinių panašumų su JAV elektroninės prekybos tiekimo grandine, akivaizdu, kad Ukrainoje statymai yra daug didesni.

Neįvykęs pristatymas šiuo atveju reiškia ne tik nepatenkintą klientą. Tai reiškia, kad laikui bėgant suvereni valstybė gali nesugebėti apsiginti nuo įsiveržusių pajėgų.


Taip pat skaitykite:

Išeiti iš AMP versijos