Kiekvienais metais, pavasarį, tiek dešimtos klasės moksleiviai, tiek abiturientai su nerimu laukia lietuvių kalbos įskaitos. Dėl šios įskaitos visad kyla nemenkai diskusijų: kam reikalingos kalbėjimo įskaitos? Kaip joms tinkamai pasiruošti? Kokia atsiskaitymo tvarka bus šįmet?
Anksčiau mokiniai iš anksto pasirinkdavo temą bei kalbėjimo potemę, pasirašydavo planą, kalbą, ją išmokdavo, o dabar – moksleivis turi pats suformuoti įskaitos kalbėjimo temą. Kai kurie moksleiviai bei mokytojai įžvelgia tokioje tvarkoje daugiau privalumų, kai kurie – trūkumų, nes tam tikra „laisvė ir dar didesnė improvizacija“ tik viską apsunkina.
Atsižvelgiant į kalbėjimo įskaitos tvarkos pasikeitimus ir moksleiviams kylančias problemas, ruošiantis šiai įskaitai, dalinamės naudingais patarimais, kurie padės lengviau pasirinkti temą bei pasirengti jos pristatymui.
Lietuvių kalbos įskaitos tikslas
Šios įskaitos tikslas įvertinti ar moksleivis/abiturientas geba argumentuotai, viešai išsakyti savo mintis, požiūrį tam tikra tema, ar geba atsirinkti informaciją, įvertinti jos patikimumą bei tinkamumą. Šios patikros metu vertinama moksleivio tartis, kirčiavimas, intonacija ir kt.
Kalbėjimo temų pavyzdžiai
Kalbėjimo temos gali būtų įvairios: kalbėti galite apie mitus, žmogaus ir gamtos santykį, meilės svarbą, pasakas, tradicijas, tėvynę, amžinąsias vertybes ir kt.
Temų formulavimo pavyzdžiai:
- Dėl ko žmonės aukojasi?
- Kokias amžinąsias vertybes skelbia Sofoklio „Antigonė“?
- Ką reiškia būti riteriu?
- Ar mylimas žmogus visada laimingas?
- Žmogus prievartos pasaulyje
Daugiau kaip 3000+ kalbėjimo potemių pavyzdžių rasite apsilankę mokslobaze.lt mokslo bibliotekoje, spauskite čia – kalbėjimo temos.
Kalbėjimo temos pasirinkimas
Pirmasis etapas – kalbėjimo temos pasirinkimas. Kai reikia išsirinkti temą, pirmiausia moksleivį „aplanko“ stresas ir pasimetimas. Daugelis temų gali iš pirmo žvilgsnio atrodyti neįdomios, ieškoma „lengviausios“ temos.
Pasikeitusi mokymosi programa nurodo, kad 10 – os klasės mokinys kalbėjimo įskaitai temą turi susigalvoti pats, remdamasis nagrinėjamomis temomis per lietuvių kalbos pamokas.
Temą rinkitės pagal įdomumą, tai yra ne pagal tai, kokią temą galvoja pasirinkti draugas ar kokios temos yra populiaresnės, o pagal tai – kokia tema kalbėti būtų įdomu JUMS, kokia tema, galbūt, turite patirties, kokia tema skaitėte daugiausia literatūros kūrinių.
Kalbėjimo plano rengimas
Kai susigalvojate temą ir ją aptariate su mokytoja, sekantis etapas – išplėstinio plano rengimas. Planas – privalomas, bet jis jums gali padėti ir atsiskaitymo metu, tad jį darykite atsakingai.
Plane turėtų būti šios dalys: temos pavadinimas, pagrindinė mintis, įžanga, kurioje pristatote temą. Tuomet kita dalis plano – dėstymas. Dažniausiai parašomi 3 teiginiai su svariais argumentais ir po kiekvieno teiginio pateikiamos dalinės išvados. Kita dalis – išvados, kurioje apibendrinama dalinių išvadų apibendrinimas. Ir plano pabaigoje turi būti nurodyti informaciniai šaltiniai.
Kalbėjimo rašymas
Šis etapas – ilgiausias. Pagal parengtą išplėstinį planą stenkitės parašyti kalbą. Tai darykite individualiai, pasikonsultuodami su savo lietuvių kalbos mokytoja.
- Įvado pastraipos rengimas. Įvade stenkitės sudominti klausytoją, pristatyti temą (savais žodžiais papasakokite kodėl ši tema yra įdomi ir aktuali), pagrįskite kodėl jūs pasirinkote šią temą, supažindinkite apie ką kalbėsite savo visos kalbos metu.
- Dėstymo pastraipos rengimas. Šioje dalyje turite pagrįsti savo teiginius, savo poziciją. Jei rašote 3 argumentus, neišsiplėskite, pasirinkite tik svarią informaciją. Kadangi kalbėjimas dažniausiai trunka 10 min, kiekvienam argumentui skirkite apie 2 min.
- Išvadų pastraipos rengimas. Šioje dalyje perfrazuokite pagrindinę mintį, akcentuokite svarbiausias mintis. Galite kalbėjimą pabaigti citata ar retoriniu klausimu.
Informacijos ieškojimas
- Jei kalbėjimas susijęs su asmenybe, su jo nuomonės palaikymu/ atmetimu, tokiu atveju naudinga susirasti to žmogaus biografijos aprašymą. Taip geriau suprasite kokiomis vertybėmis jis vadovavosi, koks buvo jo požiūris.
- Jei kalbėjimas susijęs su istoriniu įvykiu, tokiu atveju svarbu paaiškinti koks tai buvo procesas, rezultatas, svarbu sužinoti kokia buvo tuo metu aplinka ir kt. Išnagrinėkite viską, kas susiję su tuo laikotarpiu.
- Jei kalbėjimas susijęs su visuomenės aktualijomis: teatru, kinu, socialiniais tinklais. Naudinga pasidomėti istoriniu kontekstu, kaip atsirado, kaip buvo anksčiau, kaip yra dabar, tam kad turėtumėte aiškų palyginimą.
Šaltiniai: tinka viskas, kas įeina į mokyklinį kursą: skaityti kūriniai, vadovėliai, ištraukos ir kt. Norint, kad kalbėjimas būtų dar svaresnis informacijos galite ieškoti ir enciklopedijose ar valstybinių įmonių statistikos portaluose.
Pristatymas
- Įskaitos metu mokinys turėtų kalbėti 10 min +- 2 min. Kalbėjimo metu galima naudotis planu, parengta temos medžiaga, kuri prieš įskaitą buvo pristatoma mokytojui.
- Ruoškitės temos pristatymui. Repetuokite tiek prieš veidrodį, pakalbėkite tėvams, broliams, seserims. Kuo daugiau kalbėsite – tuo bus lengviau.
- Prieš atsiskaitymo dieną, būtinai išsimiegokite.
Tikimės, kad patarimai buvo naudingi ir kalbėjimo rašymas bus kur kas lengvesnis!
