Trumpalaikiai Žemės magnetinio lauko ir atmosferos sutrikimai vadinami magnetinėmis (geomagnetinėmis) audromis. Juos sukelia saulės spinduliuotės pliūpsniai.
Kas yra geomagnetinės audros ir ar jos kenkia?
Kai šie blyksniai dideliu greičiu susiduria su Žeme, aplinkinis magnetinis laukas nukreipia ją link ašigalių. Šie greitai judantys krūviai sukuria savo intensyvų magnetinį lauką, kuris veikia elektros sroves giliai po žeme.
Ekspertai aiškina, kad esant stipriam saulės aktyvumui šios srovės gali būti pakankamai stiprios, kad paveiktų elektros tinklus ir net sugadintų elektroniką.
Geomagnetines audras sukelia Saulės magnetinių laukų konfigūracijos pasikeitimas, dėl kurio palaipsniui išsiskiria didžiulis plazmos ir radiacijos kiekis. Taip įvyksta elektromagnetinės spinduliuotės pliūpsnis, kuris užtrunka vos kelias minutes, kad pasiektų Žemę.
Geomagnetiniai blyksniai klasifikuojami pagal intensyvumą. Jie gali būti nedideli, vidutiniai ir galingi. Remiantis NASA pareiškimu, galingi saulės spinduliuotės pliūpsniai neturėtų paveikti žmonių, nes spinduliuotė nepraeina per Žemės atmosferą.
Nors remiantis 2018 m. „Scientific Reports” paskelbtu tyrimu, dėl saulės ir geomagnetinės aplinkos pokyčių gali kilti įvairių sveikatos problemų. „Sutrikęs geomagnetinis aktyvumas taip pat gali paaštrinti esamas ligas ir yra susijęs su reikšmingu širdies aritmijų, širdies ir kraujagyslių ligų, su miokardo infarkto susijusių mirčių padažnėjimu, kraujotakos pokyčiais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir epilepsijos priepuoliais.
Šio tyrimo autoriai iškėlė hipotezę, jog magnetiniai svyravimai gali turėti įtakos kraujospūdžiui, širdies susitraukimų dažniui, kraujo krešėjimui ar cirkadiniam ritmui, o šie simptomai gali turėti įtakos insulto rizikai.
Tuo tarpu Naujojo Džersio technologijos instituto profesorius Dale’as Gary sako: „Magnetinio lauko pokytis, apie kurį kalbame, yra tikrai nedidelis“. Jo nuomone, šie pokyčiai vargu ar paveiks atskiro žmogaus kūną.
