Nuo 2022 metų sausio 1 d. keičiasi KET (Kelių Eismo Taisyklės). Jais įtvirtinama nauja eismo organizavimo tvarka: keičiama specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarka – bus sudaromas avarinis koridorius, tikslinama stovėjimo tvarka elektromobilių įkrovimo vietose, nustatomas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtose, aiškiau reglamentuojama ir suvienodinama apsisukimo šviesoforais reguliuojamose sankryžose tvarka, nustatoma aiškesnė eismo tvarka bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose, daugiau dėmesio skiriama asmenų, turinčių individualių poreikių, transporto priemonių eismui ir kt.
KET pakeitimai nuo 2022 m. sausio 1 d.
Kaip teisingai praleisti specialų transportą (greitąją, policiją, gaisrinę ir kt.)?
Avarinio koridoriaus sudarymas specialiosioms transporto priemonėms:
Keliuose bus pradėtas taikyti avarinio koridoriaus sudarymo principas, pagal kurį vairuotojai:
• keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi privalės duoti kelią specialiajam transportui pasitraukdami dešinėn;
• keliuose su daugiau nei po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi – kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės trauksis kairėn, o transporto priemonės, esančios dešiniau, – trauksis dešinėn (taikoma, kai specialios transporto priemonės atvažiuoja ta pačia kryptimi).
Avarinio koridoriaus plotis turėtų būti bent 3 m, todėl jeigu kelyje važiuoti viena kryptimi yra skirtos dvi siauros eismo juostos ir negalima sudaryti pakankamo pločio avarinio koridoriaus, specialiųjų transporto priemonių vairuotojai turėtų rinktis kitus šio kelio ruožo įveikimo variantus, pavyzdžiui, priešingos krypties eismo juostas. Visais atvejais vairuotojas, pastebėjęs priešpriešais atvažiuojančią specialiąją transporto priemonę, privalo duoti jai kelią.
Paspirtukų eismo tvarka
Siekiant didesnio aiškumo, tikslinamas KET vartojamas terminas „paspirtukas“ – dauguma elektrinių paspirtukų priskiriami motoriniams dviračiams (galia iki 1 kW, maksimalus greitis iki 25 km/h), o pagal KET nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.
Asmuo, važiuojantis paspirtuku be variklio, laikomas pėsčiuoju ir jam taikomi pėstiesiems skirti KET reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, KET 37 ir 48.7 punktuose aiškiai įvardijama, kad nuostata taikoma paspirtukams be variklio.
Važiavimas dviračiu važiuojamąja dalimi
Iš esmės KET reguliavimas dėl dviratininkų važiavimo važiuojamąja dalimi nepasikeitė – galimybė važiuoti važiuojamąja dalimi nėra panaikinta, ja galima pasinaudoti esant tokioms sąlygomis: dviratininkas visų pirma privalo rinktis jam skirtą infrastruktūrą (važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis), jei tokia yra, o kur jos nėra, privalo važiuoti kelkraščiu su asfalto arba betono danga.
Kai kelyje nėra tam skirtos infrastruktūros, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo krašto. Jeigu dviračių takas ar kita dviratininkams pritaikyta infrastruktūra nutrūksta, nėra tinkamo kelkraščio, dviratininkas gali rinktis – važiuoti šaligatviu arba važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta.
Eismo tvarka bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose
Dėl vykusių diskusijų, pasitaikiusių klaidinančių interpretacijų ir skirtingų nuomonių dėl eismo tvarkos bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose iškilo poreikis tikslinti KET reikalavimus. KET pakeitimais aiškiau reglamentuojama eismo situacija, kuri susidaro greitėjimo juosta į transporto srautą ketinančiam įsilieti (persirikiuoti) vairuotojui. Pagal KET 112 punktą toks vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančiam automobiliui arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiam automobiliui. Jei greitėjimo juosta važiuojančio automobilio vairuotojas neketina persirikiuoti, įsilieti į gretimoje eismo juostoje judantį transporto srautą, o tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta, kuri iš greitėjimo juostos pereina į lėtėjimo juostą, tokioje situacijoje kelią duoda iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas.
Posūkis į kairę ir lenkimas
Skirtingai nuo KET 157 punkto, kuriame nustatyta, kad sankryžoje į kairę sukantis vairuotojas privalo praleisti lenkiančias transporto priemones, KET 109 punkte, kuris kalba apie posūkį į kairę ne sankryžoje, tokio reikalavimo sukančiam vairuotojui nebuvo. KET pakeitimais siekiama nustatyti vienodą reglamentavimą sukant sankryžoje ir ne sankryžoje.
Pagal naują tvarką vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią ne tik priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, bet ir jį lenkiančioms transporto priemonėms, kai lenkiantysis jau yra persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir atlieka lenkimo manevrą, kur toks lenkimas yra leidžiamas.
Draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją (kiemą) sankirtoje
Transporto priemonės, statomos ties kelio ir įvažiavimo į šalia jo esančią teritoriją sankirta, riboja kelio matomumą, trukdo specialiųjų transporto priemonių, aptarnaujančio transporto vairuotojams, pėsčiųjų ir dviratininkų eismui, kelia ginčus tarp eismo dalyvių ir pan.
Dėl to KET papildomos nauju punktu, kuris draudžia sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Svarbu atminti, kad draudimas taikomas toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją arba išvažiavimas iš jos.
Daugiau informacijos apie KET pakeitimus rasite čia: KET taisyklių pakeitimai
