Pagal tradicijas, Kūčių vakarienė prasideda, kai danguje pasirodo “Šiaurinė žvaigždė”. Tai simbolinė nuoroda į Betliejaus žvaigždę, skelbiančią Jėzaus gimimą, kurią, pasak Biblijos, Trys karaliai pamatė rytinėje dangaus pusėje. Pateikiame išsamią informaciją apie Kūčių vakarą, šios dienos papročius ir šventes.
Kada Kūčios 2021 metais?
Kūčių vakaras kiekvienais metais sutampa, tai gruodžio 24 d. Šį kartą tai bus penktadienis. Pagal krikščioniškąją tradiciją ši diena yra prieš Kalėdas ir užbaigia adventą, kuris trunka nuo 2021 m. lapkričio 28 d. iki gruodžio 24 d.
2021 m. gruodžio 24 d. Kalėdų išvakarės yra nedarbo diena.
Datos
- Gruodžio 24 d. (penktadienis) – Kūčių vakaras
- Gruodžio 25 d. (šeštadienis) – Kalėdų diena
- Gruodžio 26 d. (sekmadienis) – Antroji Kalėdų diena
Kalėdų išvakarės, Kūčios Lietuvoje
Romos katalikų, senųjų katalikų ir protestantų bažnyčiose Kalėdų išvakarės švenčiamos gruodžio 24 d., graikų katalikų ir stačiatikių bažnyčiose – sausio 6 d. (pagal Julijaus kalendorių), o armėnų katalikų bažnyčioje – sausio 5 d.
Gavėnios vakarienė, kaip įprasta, pradedama malda ir skaitoma ištrauka iš Mato, Luko arba Jono evangelijų apie Jėzaus gimimą. Tada visa šeima šventintus laužo vaflius ir linki vieni kitiems gero.
Svarbus Kalėdų išvakarių paprotys – giedoti kalėdines giesmes. Dažnai po eglute dedamos dovanos, kurias pagal tradiciją turi atnešti žvaigždė, Kalėdų Senelis, kūdikis ar angelas.
Kūčių vakarienę turėtų sudaryti dvylika patiekalų, iš kurių tradiciškiausi yra šie: karpis, raudonieji barščiai su ravioliais, kopūstai su žirniais ir džiovintų vaisių kompotas. Daugelyje regionų taip pat gaminami kopūstų koldūnai, makaronai su aguonomis ir medumi, kruopos su grybais.
Kūčioms nuo seno gamindavo 12 ar 13 patiekalų. Tai turbūt simbolizavo 13-os ar 12-os mėnesių metus, skaičiuojamus pagal Mėnulį. Metus ėmus skaičiuoti pagal Saulę, Kūčioms imta gaminti 12 patiekalų, nors šiandien neretai šios tradicijos nebesilaikoma. Kūčių vakarienę pradėdavo bendru kalėdaičių valgymu.
Kūčių valgiai
- Kūčia – gaminama iš javų (kviečių, miežių, žirnių, pupų, rugių ir kt.), sumaišytų su miešimu (medumi saldintu vandeniu). Kūčia buvo skirta prosenių vėlėms vaišinti. Pirmus kąsnius ir gurkšnius visada paaukodavo vėlėms bei derliaus dievybėms. Kūčia vaišintos bitės.
- Avižinis kisielius – aukotas dievams bei gamtos stichijoms, juo vaišintos vėlės. Verdant kisielių būdavo griebiamasi burtų.
- Maltiniai – gaminti iš apšutintų ir sumaltų avižinių miltų tešlos. Juos vėliau pakeitė plokščiai ir kukuliai (šližikai, arba kūčiukai). Apvalūs ragaišiai ir kt. simbolizavo sugrįžtančią Saulę.
- Barščiai su grybais
- Mėsa – seniau ji taip pat būdavo valgoma per Kūčias, tačiau, katalikų religijos veikiama, ilgainiui išnyko nuo Kūčių stalo.
- Žuvis pakeitė mėsą. Ypač mėgta lydeka – vaisingumo simbolis.
- Miežinių kruopų košė, valgyta su aguonų pienu.
Kūčių receptai
- Žuvis su rozmarinais ir citrina
- Moliūgų ir mandarinų kisielius Šv. Kūčioms
- Šližikų (Kūčiukų) receptas
- Kūčių receptai: Silkė su džiovintais vaisiais
- Kūčių receptai: Burokėlių mišrainė su graikiniais riešutais ir džiovintomis slyvomis
- Kūčių receptai: raugintų kopūstų, burokėlių ir pupelių salotos
- Tradicinis kūčiukų receptas Šv. Kūčioms
Kalėdos užsienyje
Daugumoje Vakarų Europos šalių Kalėdų šventimo svarbiausias patiekalas yra ne Kūčių vakarienė, o Kalėdų dienos pietūs, kuriuos, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje turi sudaryti keptas kalakutas su spanguolėmis, patiekiamas su daržovėmis ir kalėdiniu pudingu.
Taip pat skaitykite:
