Atrodo, kad mokslininkai vienu žingsniu priartėjo prie supratimo, kas atsitinka žmonėms, patyrusiems klinikinę mirtį. Mokslininkus domina, kas atsitinka su žmogumi „antroje pusėje” – kai staiga sustoja širdis, o paskui vėl pradeda plakti. Egzistuoja daugybė teorijų apie koridorius ir šviesą, tačiau panašu, kad šiandien tyrinėtojai vienu žingsniu priartėjo prie to, kad suprastų, ką jaučia žmonės, esantys ant mirties slenksčio, rašo „Daily Mail“.
Mokslininkai: ką žmonės iš tikrųjų mato prieš mirtį?
Tyrimo metu daktaras Samas Parnia, tyrimo autorius ir intensyviosios terapijos ekspertas iš Niujorko medicinos centro NYU Langone Health, su kolegomis apklausė daugiau nei dvi dešimtis pacientų, patyrusių klinikinę mirtį ir tiesiogine prasme grįžusių iš kito pasaulio.
Pasirodo, prieš mirtį gyvenimas tikrai prabėga prieš akis, ir panašu, kad mokslininkams pavyko išskirti penkias pagrindines patirčių temas. Pacientams buvo atliktas savotiškas „gyvenimo įvertinimas“ – vieni aprašė prisiminimus iš gyvenimo, kiti prisiminė tam tikrus žmones ir tai, kaip su jais buvo elgiamasi per gyvenimą.
Kiti pacientai teigė, kad jaučiasi taip, tarsi „eina į savo tikslą“, o kai kurie netgi girdėjo gydytojus.
Kitas britų gydytojas, praleidęs 20 metų rinkdamas informaciją apie pacientus, kurie sėkmingai buvo sugrąžinti iš kito pasaulio, teigė, kad kai kurie iš jų dešimtmečius pranešdavo apie pablogėjusią sąmonę.
Daktarės Parnios tyrime dalyvavo daugiau nei 500 recipientų, ir tik šiek tiek daugiau nei penkiasdešimt moterų ir vyrų išgyveno klinikinę mirtį.
Gaivinant ligonius jie buvo prijungti prie specialių prietaisų, skirtų smegenims stebėti, fiksuoti bet kokius signalus. Be to, prietaisai ekrane priešais pacientą projektuodavo skirtingus vaizdus arba leisdavo garso įrašus su konkrečiais žodžiais, pavyzdžiui, obuoliu, bananu ar kriauše.
Tyrėjai nustatė, kad kai kurie pacientai iš tikrųjų galėjo prisiminti kai kuriuos įvykius. Tačiau buvo ir tokių, kurie stebuklingai interpretavo medicininius įvykius. Pavyzdžiui, vienas pacientas tikėjo, kad „dega pragare“. Tyrėjai iškelia hipotezę, kad šis klaidingas pojūtis atsiranda dėl intraveninio kalio deginimo pojūčio aiškinimo.
Iš 500 žmonių grupės mokslininkai taip pat surinko daugiau nei 20 pacientų parodymus. Pastebėtina, kad du iš jų minėjo girdėję medikus, vienas matė ir jautė gydytojų prisilietimus, trys pacientai – matę sapnus, pavyzdžiui, viename dainavo žvejys. Šeši pašnekovai prisiminė artimus mirčiai išgyvenimus, o viena pacientė pasakojo išgirdusi seniai mirusios močiutės balsą, liepiantį jai grįžti į savo kūną.
Pasak Parnios, jam ir jo kolegoms pavyko nustatyti, kad yra unikali prisiminta mirties patirtis, kuri yra labai tikra. Tai nepanašu į haliucinacijas, iliuzijas, kliedesius – iš tikrųjų visa tai tikra patirtis, atsirandanti po mirties.
Pažymėtina, kad tik kiek daugiau nei penkiasdešimt recipientų išgyveno iki išrašymo iš ligoninės, 25 iš jų nebuvo galima apklausti dėl sveikatos būklės ir tik 28 pacientai buvo paklausti apie unikalią patirtį praėjus 2-4 savaitėms po klinikinės mirties.
