Naujas NASA klimato modeliavimas rodo, kad dideli ugnikalnių išsiveržimai gali turėti didelės įtakos Žemės klimato atšilimui ir ozono sluoksnio, saugančio ją nuo ultravioletinės spinduliuotės, nykimui.
Ugnikalnių išsiveržimai blogina Žemės klimatą
Šis rezultatas prieštarauja ankstesniems tyrimams, kurie rodė, kad ugnikalniai vėsina klimatą. Mokslininkai pripažįsta, kad dideli ugnikalnių išsiveržimai galėjo prisidėti prie šiltesnio klimato ir padaryti Žemę bei kitas planetas tinkamas gyventi.
Nors ozono praradimas per ugnikalnius tyrėjams nebuvo netikėtas, modeliavimas parodė galimą mastą. „Jie yra maždaug dviem trečdaliais didesni, palyginti su pasaulio vidurkiu“, – pažymėjo mokslininkai.
Mokslininkai išbandė Žemės stebėjimo sistemos cheminį-klimatinį modelį imituodami keturių etapų išsiveržimą, įvykusį prieš 15 ir 17 mln. metų Jungtinių Amerikos Valstijų Ramiojo vandenyno pakrantėje. Modelyje apskaičiuotas poveikis troposferai ir stratosferai.
Bandymo metu buvo įvykių, dėl kurių medžiaga pakilo aukštai į viršutinę troposferą ir apatinę stratosferą. Modeliuojant buvo numatyta, kad išsiveržimas vyks keturis kartus per metus ir kad ugnikalnio išsiveržimo metu išsiskirs beveik 80 % karštųjų dujų.
„Išsiveržus ugnikalniui šiluma ozono sluoksnyje išsilaiko apie 15 metų“, – teigia mokslininkai.
