Aspartamas yra vienas iš plačiausiai vartojamų dirbtinių saldiklių. Nepaisant jo populiarumo, kyla klausimų dėl šio saldiklio saugumo. Naujas tyrimas parodė, kad jo vartojimo poveikis gali būti paveldimas.
Floridos universiteto (JAV) Medicinos koledžo mokslininkai susidomėjo galimu aspartamo poveikiu intelektiniams gebėjimams. Ankstesniame tyrime ta pati komanda atsekė ryšį tarp aspartamo vartojimo ir nerimo pelių organizme, o šis poveikis pasireiškė dviem laboratorinių gyvūnų kartoms.
Kadangi mokymasis dažnai susijęs su emociniu komponentu (informacija geriau įsimenama, jei ją lydi “tinkamos” emocijos), mokslininkai nusprendė atskirai patikrinti aspartamo poveikį pažintinėms funkcijoms.
Kaip ir ankstesnių eksperimentų metu, dviem bandomųjų pelių grupėms 16 savaičių buvo duodama geriamojo vandens su 0,015 % ir 0,03 % aspartamo. Ši dozė sudaro 7 % ir 15 % JAV Maisto ir vaistų administracijos nustatytos didžiausios paros dozės žmonėms. Rekomenduojamas suvartojimas atitinka 237 mililitrus aspartamo dietinio gėrimo per dieną. Kontrolinės grupės gyvūnai vartojo gryną vandenį.
Cukraus pakaitalai daro neigiamą poveikį protiniam darbingumui
Praėjus 4, 8 ir 12 savaičių nuo eksperimento pradžios, pelėms buvo atliekami pažinimo testai. Visų pirma mokslininkai naudojo skirtingus labirintus, kad įvertintų erdvinę atmintį ir gebėjimą mokytis. Pavyzdžiui, Barneso labirinte gyvūnai turėjo rasti saugią vietą po viena iš 40 skylių, esančių apskritame paviršiuje.
Kontrolinės grupės pelės greitai rado reikiamą skylę. Graužikai, kurie gėrė vandenį su aspartamu, užtruko daug ilgiau, kol įveikė užduotį. Be to, kai pasaldinto vandens grupių patinai buvo sukryžminti su patelėmis, nevartojusiomis aspartamo, tiek patinų, tiek patelių pirmosios kartos palikuonys turėjo panašių mokymosi ir atminties problemų.
Tačiau kitoje kartoje šis poveikis nebebuvo pastebimas. Atsižvelgdami į tai, mokslininkai iškėlė prielaidą, kad aspartamo poveikis lėmė eksperimentinių gyvūnų spermos pokyčius.