Kiekvienas, kuris per pastaruosius dešimt metų keliavo lėktuvu, žino, kokie įtempti gali būti oro uostai. Iš namų išvykote ne taip anksti, kaip turėjote. Beprotiškai skubant prie įlaipinimo vartų, atrodo, kad saugumo patikra viską sulėtino. Ir, be viso to, jūsų laukia skrupulingi reikalavimai: “Prašome išimti nešiojamuosius kompiuterius iš krepšių”.
Bet ką jūsų nešiojamasis kompiuteris turi bendro su saugumu?
Diena, kuri visiems laikams pakeitė keliones lėktuvu
Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose oro uostų saugumas labai pasikeitė. Iki rugsėjo 11 d. per saugumo patikrą galėjote praeiti su rankiniu krepšiu, kuriame buvo viskas, ko gali prireikti atostogoms, įskaitant peilį su 10 centimetrų ašmenimis. Būtent tokiu būdu rugsėjo 11-osios užpuolikai slapta įsinešė savo ginklus į lėktuvą.
Po rugsėjo 11-osios įvykių visame pasaulyje per vieną naktį pasikeitė patikros procesai. Jungtinėse Amerikos Valstijose privačius apsaugininkus, kuriems buvo mokamas minimalus atlyginimas, pakeitė federaliniu lygmeniu finansuojama programa, pagal kurią dirbo gerai apmokyti apsaugos darbuotojai. Buvo konfiskuojami visi daiktai, kurie galėjo būti laikomi ginklais.
Visame pasaulyje keliautojų staiga buvo paprašyta nusiauti batus, diržus ir viršutinius drabužius, konfiskuoti telefonus, nešiojamuosius kompiuterius, skysčius ir visa kita, kas galėtų būti panaudota kaip savadarbio sprogstamojo užtaiso dalis.
Tai tęsėsi kelerius metus. Ilgainiui buvo sukurti sudėtingesni patikros metodai, leidžiantys veiksmingai aptikti tam tikras grėsmes.
Tad kodėl vis dėlto turėtumėte išsitraukti nešiojamąjį kompiuterį?
Aparatas, pro kurį praeina jūsų krepšiai ir įrenginiai, yra rentgeno aparatas.
Pagrindinė priežastis, kodėl turite išimti nešiojamąjį kompiuterį iš krepšio, yra ta, kad jo akumuliatorius ir kiti mechaniniai komponentai yra per tankūs, kad rentgeno spinduliai galėtų efektyviai prasiskverbti – ypač jei skenavimo sistema yra sena. Tas pats pasakytina ir apie maitinimo laidus bei kitus prietaisus, pavyzdžiui, planšetinius kompiuterius ir fotoaparatus.
Jei šiuos daiktus turėsite krepšyje, apsaugos darbuotojai negalės pagal vaizdą ekrane nustatyti, ar yra pavojus. Jie turės patikrinti fiziškai krepšį, o tai sulėtina procesą. Lengviau, jei visus prietaisus išimsite iš karto.
Nešiojamasis kompiuteris krepšyje taip pat gali slėpti kitus daiktus, kurie gali būti pavojingi. Atskirai jį nuskenavus, ekrane bus matomi jo vidiniai komponentai. Kai kuriais atvejais gali būti paprašyta jį įjungti, kad įrodytumėte, jog tai tikrai veikiantis kompiuteris.
Naudodami naujausias kelių vaizdų skenavimo technologijas, apsaugos darbuotojai gali apžiūrėti krepšį įvairiais kampais ir nustatyti, ar jame kas nors paslėpta.
Kai kuriuose oro uostuose patobulintas 3D skenavimas, kuris leidžia keliautojams praeiti saugumo patikrą neišimant nešiojamojo kompiuterio. Jei jūsų neprašoma išsitraukti nešiojamojo kompiuterio, tai greičiausiai todėl, kad naudojama viena iš šių brangesnių sistemų.
Vis dėlto technologijų patobulinimai nepanaikins oro uostų patikros sukeliamų vėlavimų. Galiausiai, jie labai trukdo dėl to, kad darbuotojai greitai nuskaito vaizdus (o tai lemia konvejerio greitį).
Kol nerasime būdo, kaip automatizuoti visą procesą ir jį vykdyti su minimalia žmonių priežiūra, galime tikėtis vėlavimų.
O kaip dėl kūno skaitytuvų?
Tačiau jūsų lagaminai nėra vieninteliai daiktai, kurie skenuojami oro uosto saugumo patikros metu. Jūs taip pat!
Aukštas rėmas, pro kurį praeinate, yra metalo detektorius. Jo paskirtis – aptikti ginklus ar kitus draudžiamus daiktus, kurie gali būti paslėpti po jūsų drabužiais. Metalo detektoriai oro uostuose naudoja nejonizuojančiąją spinduliuotę, t. y. neskleidžia rentgeno spindulių.
Didesni ant kūno nešiojami skeneriai yra rentgeno spindulių aparatai. Jie gali būti aktyvieji arba pasyvieji, arba abiejų šių priemonių derinys.
Pasyvūs skeneriai tiesiog nustato natūralią spinduliuotę, kurią skleidžia jūsų kūnas ir bet kokie objektai, kurie gali būti paslėpti. Aktyvieji skeneriai skleidžia mažos energijos spinduliuotę, kad sukurtų jūsų kūno nuotrauką, kurią vėliau galima analizuoti.
Aparato, per kurį praeisite, tipas priklauso nuo to, kurioje pasaulio vietoje esate. Pavyzdžiui, vieno tipo aktyvusis kūno skeneris, skleidžiantis rentgeno spindulius naudojant vadinamąją “atgalinio skleidimo technologiją”, plačiai naudojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau yra uždraustas Australijoje ir Europos Sąjungoje, kur galima naudoti tik nejonizuojančią technologiją.
Kito tipo skeneris vietoj rentgeno spindulių skleidžia mažesnės energijos milimetrines bangas ir taip sukuria keleivio atvaizdą. Milimetrinių bangų dažniai laikomi nejonizuojančiąja spinduliuote.
AI oro uostuose
Atrodo, kad šiais laikais dirbtinis intelektas mus supa visur, ir mūsų oro uostai nėra išimtis. Dirbtinio intelekto sistemų pažanga gali pakeisti oro uostų saugumo ateitį.
Šiuo metu potencialiai grėsmei nuskenuotuose vaizduose nustatyti reikia žmonių. Tačiau kas būtų, jei pažangus dirbtinis intelektas būtų apmokytas tai daryti naudojantis vaizdų duomenų baze? Jis tai padarytų daug kartų greičiau.
Kai kuriuose oro uostuose jau naudojami modernūs kompiuterinės tomografijos (KT) skeneriai, kuriais fiksuojami didelės raiškos 3D vaizdai. Ateityje šią technologiją būtų galima patobulinti naudojant dirbtinį intelektą, todėl grėsmes būtų galima aptikti daug greičiau.
Hipotetiškai kompiuterinė tomografija galėtų būti naudojama ir žmonėms, ir jų bagažui tikrinti. Ar tai leistų keliautojams praeiti pro kompiuterinės tomografijos skenerį nešantis savo bagažą? Tai visai įmanoma, bet palikime tai ateičiai.
