Jau rytoj, pirmadienį, vasario 14 d., Lietuva kartu su kitomis šalimis švęs romantiškiausią metų šventę – Valentino dieną.
Valentino dienos istorija
Šventės praeitis apipinta daugybe legendų ir spėjimų, siekiančių pagonybės laikus. Istorikai mano, kad krikščionių šventė, minint šventąjį Valentiną, ir senovės romėnų šventė Luperkalijos turi kai ką bendro.
Ikikrikščioniškoje Romoje klestėjo linksmybių deivės Faunos ir moterų vaisingumo deivės Junonos kultas, kuris buvo švenčiamas naktį iš vasario 13-osios į 14-ąją. Ši diena taip pat sutapo su kita „suaugusiųjų” švente – Luperkalijomis.
Erotinį atspalvį turinti šventė prasidėjo ožio ir šuns aukojimu – krauju buvo aplieti du jauni vyrai. Vėliau jie buvo nuplauti pienu ir išsiųsti vadovauti šventinei procesijai. Gauti moterį po nuogo vyro ranka buvo laikoma geru ženklu.
Legenda pasakoja, kad šventėje dalyvaudavo visi Romos gyventojai, o šventė baigdavosi tuo, kad visi nusirengdavo nuogi ir mėgaudavosi kūniškais malonumais.
Šventojo Valentino legenda
Istorikai mano, kad Valentino įvaizdis yra kolektyvinis, nes iki šiol yra išlikę pranešimų apie mažiausiai tris šventuosius, kurie krikščionybės aušroje mirė už savo tikėjimą.
Pirmasis Valentinas pamokslavo senovės Kartaginoje ir ten mirė nuo savo bendražygių rankos. Daugiau informacijos apie jį neišliko.
Antrasis Valentinas tarnavo vyskupu Interamnos mieste (dabartinis Terni). Dėl ištikimybės krikščionybei maždaug III mūsų eros amžiuje jam buvo įvykdyta mirties bausmė.
Trečiasis Valentinas pamokslavo Romoje ir apie jį sklandė romantiškos legendos. Pasak tyrinėtojų, šis šventasis buvo uolus krikščionis, pamokslavo šventykloje, turėjo gydymo dovaną ir galėjo palaikyti romantiškus potraukius, už kuriuos buvo nubaustas. Kunigas Valentinas nepakluso imperatoriui Klaudijui II, kuris uždraudė legionieriams tuoktis ir kurti šeimas, todėl šventasis buvo įkalintas, o po kurio laiko jam buvo įvykdyta mirties bausmė.
Taip pat skaitykite:
