Vienkartinių pirštinių panaudojimas buityje

Vienkartinės pirštinės

Pastaraisiais metais daug girdėjome apie vienkartines pirštines ir mums patiems dėl tam tikrų priežasčių teko jas naudoti. Tačiau, kai kalbama apie vienkartines pirštines, daugybė rinkoje esančių rūšių gali kelti painiavą, ypač atsižvelgiant į skirtingus modelius ir turinčius skirtingą paskirtį.

Vienkartinės pirštinės priklauso pirštinių, apsaugančių nuo cheminių medžiagų, kategorijai ir pagal medžiagą, iš kurios jos pagamintos, skirstomos į šias rūšis:

grafikos pramonei.

chemijos pramonėje, mechaninėse ir remonto dirbtuvėse.

valymo įmonėms.

daržovių, medicinos ir namų ūkio sektoriams.

sektoriui, valymo ir higienos darbams.

Vienkartinių pirštinių atsiradimo istorija

Pirmųjų chirurginių pirštinių, sukurtų 1889 m. Baltimorės Džono Hopkinso ligoninės operacinėje slaugytojos Karolinos Hampton rankoms apsaugoti, ištakos siekia beveik šimtmetį.

XIX a. pabaigoje slaugytoja dėl sunkaus dermatito, kurį sukėlė operacinėje rankoms dezinfekuoti naudojami fenoliniai dariniai, pranešė vyriausiajam chirurgui apie ketinimą atsistatydinti iš darbo, kurį ji dirbo.

Gydytojo nuomone, ponia Hampton buvo nepakeičiama, todėl jis kreipėsi į “Goodyear Rubber Company”, prašydamas pagaminti slaugytojai pirštinių porą, pagamintą pagal individualų užsakymą. Todėl ponia Hampton toliau dirbo operacinėje, o po kelių mėnesių gumines pirštines pradėjo mūvėti ir kiti chirurgų padėjėjai.

Vienkartinių pirštinių gamybai naudojamos medžiagos

Vienkartinių pirštinių skiriamasis elementas yra jų gamyboje naudojama medžiaga, kuri lemia kiekvienos rinkoje esančios vienkartinių pirštinių rūšies taikymo sritis.

Talkas arba miltai atlieka tepimo funkciją ir palengvina pirštinės uždėjimą ant rankos. Naudojami kukurūzų miltai, kurie yra biologiškai įsisavinami per odą ir nėra genetiškai modifikuoti.

Pastaruoju metu, siekiant sumažinti alerginių reakcijų riziką, naudojamos vienkartinės pirštinės be miltelių: specialūs procesai, pavyzdžiui, chloravimas ir polimerizacija, leidžia vienkartines pirštines lengvai užsimauti net ir be miltelių.

Tai pirštinės, gaminamos iš sintetinių žaliavų, pavyzdžiui, PVC (polivinilchlorido). Pridėjus plastifikatorių, jos tampa plastiškos, minkštos ir lanksčios. Dėl ekonominių priežasčių jos plačiai naudojamos ligoninėse, nors jų lytėjimo jautrumas ir patvarumas yra mažesni nei nitrilo pirštinių.

Tai geriausias pasirinkimas, atsižvelgiant į lankstumą, mechaninį ir cheminį atsparumą, lytėjimo jautrumą ir ergonomiškumą. Šios savybės užtikrinamos, nepaisant to, kad tai vienkartinis gaminys, nes naudojamas nitrilas (akrilnitrilas ir butadienas) – ideali medžiaga sąlyčiui su maistu (išskyrus alkoholį) arba kai reikia maksimalios apsaugos dirbant su cheminėmis medžiagomis ar kūno skysčiais.

Vienkartinės pirštinės, pagamintos iš natūralaus latekso (gaunamo iš kaučiukmedžio), pasižymi didesniu atsparumu pradūrimams ir plyšimams. Jos yra biologiškai skaidžios, pasižymi dideliu jautrumu, lankstumu ir nepralaidumu.

Sintetinio latekso pirštines dažnai naudoja odontologai ir gydytojai dėl jų lankstumo, nes šiuo metu nėra lankstesnės medžiagos, latekso guma iš karto įgauna įdėtos rankos formą ir, nepaisant spaudimo ar tempimo, grįžta į pradinę formą

Polietileninės pirštinės, atitinkančios visus Europos Sąjungos maisto saugos reikalavimus, dažniausiai naudojamos rankoms ir liečiamiems daiktams apsaugoti nuo užteršimo. Jos tokios praktiškos, kad puikiai tinka naudoti tiek buityje, tiek profesionaliai. Jos apsaugo odą, užtikrina higieną ir yra labai jautrios lytėjimui.

Rekomenduojama naudoti visose srityse. Dėl savo atsparumo, lankstumo ir patogumo parametrų jos tinka plačiausiam naudojimo spektrui ir puikiai apsaugo nuo cheminių medžiagų (ploviklių, rūgščių, alkoholio ir riebių ar riebių medžiagų). Jos užtikrina puikų lytėjimo jautrumą ir mažesnį rankų nuovargį, todėl patogios net ir po ilgo dėvėjimo.

Exit mobile version