Jungtinių Valstijų gynybos departamentas, Pentagonas, pranešė apie Grenlandijos karinės priežiūros perkėlimą iš JAV Europos vadavietės (EUCOM) į JAV Šiaurės vadavietę (NORTHCOM). Šis, iš pažiūros administracinis, žingsnis sukėlė diskusijas apie JAV strategines ambicijas Arkties regione ir potencialią įtaką Danijos suverenitetui bei geopolitinei pusiausvyrai.
Administracinis pokytis ar platesnės ambicijos?
Oficialiai, Pentagono sprendimas yra skirtas „sustiprinti JAV karinį buvimą strategiškai svarbiame Arkties regione“. NORTHCOM, kurios pagrindinė misija yra ginti Šiaurės Amerikos žemyną, dabar bus tiesiogiai atsakinga už operacijas ir strateginį planavimą Grenlandijoje. Tai reiškia, kad tokios bazės kaip Pituffiko (Thule) oro bazė, dešimtmečius atliekanti gyvybiškai svarbų vaidmenį JAV kosmoso stebėjimo ir priešraketinės gynybos strategijoje, dabar bus administruojamos per NORTHCOM.
„Šis perkėlimas yra logiškas žingsnis, atsižvelgiant į besikeičiančią geopolitinę aplinką ir didėjantį Arkties regiono strateginį svarbą“, – teigė Pentagono atstovas, pageidavęs likti anonimu. – „Tai leis mums efektyviau koordinuoti veiksmus ir stiprinti Šiaurės Amerikos gynybos architektūrą.“
Tačiau kritikai ir analitikai kelia klausimą, ar šis administracinis pokytis nėra platesnių JAV ambicijų, susijusių su Grenlandijos gamtiniais ištekliais ir strategine padėtimi, dalis. Nors Pentagonas pabrėžia, kad NORTHCOM reorganizacija yra „vidinė“, kuri „nepažeidžia Danijos jurisdikcijos“, buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ankstesni pareiškimai apie galimą Grenlandijos pirkimą tebekelia nerimą.
Trumpo retorikos šleifas ir Danijos susirūpinimas
Originaliame pranešime, kurio pagrindu rengiamas šis straipsnis, teigiama, kad „Donaldas Trumpas pasiekė savo tikslą“ ir „JAV perima karinę valdžią Grenlandijoje iš Europos NATO šalių“. Nors tiesioginės karinės kontrolės perėmimas, pažeidžiant Danijos suverenitetą, neįvyko, D. Trumpo anksčiau išreikšta „suinteresuotumas šia sala“, siekiant „užtikrinti savo šalies saugumą branduolinio karo su Kinija atveju“, neabejotinai paliko žymę.
„Mums kelia susirūpinimą bet kokia retorika, kuri gali būti interpretuojama kaip mūsų suvereniteto kėsinimasis“, – komentavo Danijos užsienio reikalų ministerijos atstovas, paprašytas įvertinti situaciją. – „Grenlandija yra Danijos Karalystės dalis, ir bet kokie su jos teritorija susiję sprendimai turi būti priimami bendradarbiaujant ir gerbiant tarptautinę teisę.“
Ištekliai ir geopolitinė įtampa
Grenlandija, didžiausia pasaulio sala, yra turtinga retaisiais žemės elementais, kurie yra gyvybiškai svarbūs šiuolaikinėms technologijoms ir karinei pramonei. Be to, klimato kaitai tirpdant ledynus, atsiveria didžiuliai naftos (skaičiuojama apie 30 milijardų barelių) ir dujų (apie 10 trilijonų kubinių metrų) telkiniai. Šie ištekliai neabejotinai patraukė ne tik JAV, bet ir Kinijos, taip pat Rusijos, dėmesį, didinant geopolitinę įtampą Arkties regione.
JAV susirūpinimas dėl augančios Kinijos įtakos Arkties regione yra pagrįstas. Tačiau D. Trumpo retorika, ypač jo užuominos apie „jėgos naudojimą“, gali pakenkti santykiams su ilgalaikiais sąjungininkais, tokiais kaip Danija, ir susilpninti NATO bendradarbiavimą šiame strategiškai svarbiame regione.
Grenlandiečių balsas
Svarbiausia yra nepamiršti pačių grenlandiečių balso. Vietos gyventojai, daugiausia inuitai, istoriškai pasisakė prieš bet kokias ambicijas, kurios ignoruotų jų teisę į apsisprendimą ir savarankiškumą. Bet kokie didesni kariniai ar ekonominiai projektai saloje turėtų būti vykdomi tik gavus jų sutikimą ir užtikrinant vietos bendruomenių interesų apsaugą.
Kol Pentagonas siekia efektyvinti savo operacijas Arkties regione, pasaulis stebi, kaip šis administracinis pokytis paveiks Grenlandijos ateitį ir kokią įtaką turės vis didėjančiai geopolitinei įtampai šiame unikaliame ir gyvybiškai svarbiame regione.
Šaltinis: geekweek.interia.pl
Parašyti komentarą