Sankcijos, naftos kainų kritimas ir neįprastas rublio stiprėjimas smogė į pačią Rusijos naftos ekonomikos širdį.
„Rosneft“ – pagrindinė šalies naftos gavybos bendrovė, išgaunanti kas antrą iš požemių ištrauktą naftos barelį – 2025 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 58 % mažiau grynojo pelno, rodo tarptautiniais apskaitos standartais (IFRS) parengta ataskaita.
Per tris mėnesius bendrovė uždirbo 170 mlrd. rublių, palyginti su 399 mlrd. praėjusių metų sausio–kovo mėn. Pajamos sumažėjo 12 % – iki 2,283 trilijono rublių. Pagal pinigų srautus „Rosneft“ netgi pateko į minusą: veiklos pinigų srautai sudarė 365 mlrd. rublių, tačiau kapitalo išlaidoms padengti reikėjo 403 mlrd. rublių.
„Ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė veikė toliau blogėjančios makroekonominės situacijos sąlygomis, įskaitant rusiškos naftos „Urals“ kainų kritimą, išaugusias nuolaidas, naujus sankcinius apribojimus ir rublio stiprėjimą“, – nurodo „Rosneft“ savo pranešime.
Bendrovė taip pat skundžiasi, kad neigiamą poveikį turėjo ir pagrindinės palūkanų normos padidinimas – palūkanų išlaidos už paskolas per ketvirtį išaugo 1,8 karto. Norėdama padengti visas išlaidas, „Rosneft“ per tris mėnesius pasiskolino 1 trilijoną rublių – keturis kartus daugiau nei per pirmąjį 2024 metų ketvirtį.
„Rublio stiprėjimas ir naftos kainų mažėjimas padarė didelį slopinantį poveikį „Rosneft“ rezultatams“, – rašo „Alfa-Banko“ analitikai. Pagrindinis rusiškas naftos rūšis „Urals“ per ketvirtį atpigo 9 %, o aukštesnės kokybės VSTO nafta, kurią „Rosneft“ tiekia į Kiniją, – net 11 %. Naftos kaina rubliais per ketvirtį smuko ketvirtadaliu – iki 5000 rublių už barelį kovo mėn.
Balandį ir gegužę situacija dar labiau pablogėjo – „Urals“ kaina nukrito iki 4000 rublių, t. y. 40 % mažiau nei vyriausybės numatyta biudžeto riba. Rublinė naftos kainų mažėjimo banga, anot „Finam“ analitiko Sergejaus Kaufmano, tapo pagrindiniu neigiamu „Rosneft“ veiksniu.
Be to, sankcijų spaudimas privertė bendrovę didinti nuolaidas naftai, tiekiamai į Kiniją. Pridėjus pelno mokesčių padidėjimą ir augančias palūkanų išlaidas, susidaro sudėtingas išlaidų spaudimas.
Nepaisant neigiamų finansinių rezultatų, ekspertai kol kas nesitiki ilgalaikių „Rosneft“ problemų. Kaufmanas primena, kad žemos naftos kainos rubliais kelia grėsmę šalies biudžetui, todėl valdžia greičiausiai imsis veiksmų – pavyzdžiui, galimos rublio devalvacijos.
Be to, „Rosneft“ visuomet gali tikėtis valstybės paramos. Tai – vienintelė Rusijos naftos bendrovė, turinti realias perspektyvas plėsti gavybos apimtis. „Alfa-Bank“ primena, kad įmonė vysto „Vostok Oil“ projektą – faktiškai paskutinį dar neišnaudotą didelį naftos telkinių klasterį šalyje.
Šaltinis: moscowtimes.ru
