Vasaris tradiciškai laikomas pačiu žiemiškiausiu mėnesiu, kai Lietuvoje turėtų vyrauti stabilus šaltis, sniegas ir aiškesnis orų ritmas. Tačiau šiemet sinoptikai signalizuoja priešingai – 2026-ųjų vasaris gali tapti vienu nenuspėjamiausių ir „nervingiausių“ mėnesių per pastaruosius dešimtmečius.
Specialistai perspėja: vietoj įprastų šalčių bangų ir pastovaus sniego scenarijaus mūsų laukia staigūs temperatūrų šuoliai, dažni kritulių pokyčiai ir pavojingos oro sąlygos, kurios palies ne tik eismą, bet ir gyventojų sveikatą.
Vasario „anomalija“: žiema gali elgtis taip, kaip Lietuvoje įprastai nebūna
Meteorologai teigia, kad didžiausia problema – ne vien šaltis ar šiluma, o kraštutinumai.
Vienomis dienomis temperatūra gali pakilti virš nulio ir priminti ankstyvą pavasarį, o po kelių valandų ar naktį smigti į ryškų minusą. Tokie šuoliai dažniausiai reiškia vieną dalyką: staigų plikledžio formavimąsi, dėl kurio vasaris gali tapti ypač pavojingas vairuotojams ir pėstiesiems.
Sinoptikai pabrėžia, kad šio mėnesio orai gali atrodyti tarsi „sugedęs termostatas“ – didžiausią diskomfortą žmonėms sukels nuolat besikeičiančios sąlygos.
Temperatūra šokinės: dieną pliusas, naktį – rimtas minusas
Prognozuojama, kad pagrindinis vasario bruožas bus ekstremalus permainingumas.
Tai reiškia, kad Lietuvoje gali pasikartoti scenarijai, kai:
- dieną vyrauja atodrėkis, šlapias sniegas ar lietus;
- vakare temperatūra krenta iki nulio;
- naktį formuojasi juodasis ledas, kurio plika akimi praktiškai neįmanoma pamatyti.
Tokie orai ypač pavojingi todėl, kad net ir tvarkingai valomi keliai bei šaligatviai nespėja „prisitaikyti“ – paviršius užšąla greičiau nei atnaujinamas barstymas.
Pavojingiausias derinys: šlapdriba, rūkas ir „juodasis ledas“
Sinoptikų teigimu, vietoj sauso sniego dažnai pasitaikys mišrūs krituliai – šlapias sniegas, šlapdriba, lietus ant sniego.
Būtent tai sukuria sąlygas, kurių vairuotojai labiausiai bijo: dieną keliai šlapi, o naktį viskas virsta nematoma ledo plėvele. Papildomai riziką didina rūkas, kuris sumažina matomumą ir prailgina reakcijos laiką.
Tokios sąlygos gali lemti:
- didesnį avaringumą,
- traumų šuolį,
- eismo spūstis,
o kai kur – ir realius iššūkius tarnyboms, kurios fiziškai nespėja reaguoti į nuolat besikeičiančius kritulius.
Varvekliai ir stogų apkrova: bėdos gali slėptis virš galvos
Dar viena permainingo vasario pasekmė – varvekliai ir šlapio sniego sankaupos ant stogų.
Kai dieną atodrėkis tirpdo sniegą, o naktį temperatūra vėl krenta, susidaro masyvūs ledo dariniai. Be to, šlapias sniegas yra daug sunkesnis už sausą, todėl apkrauna:
- gyvenamųjų namų stogus,
- ūkinius pastatus,
- sandėlius ir angarus.
Būtent vasaris neretai tampa tuo mėnesiu, kai atsiranda daugiausia pranešimų apie nukritusius varveklius ar pažeistas stogo konstrukcijas.
Sveikatai – rimtas išbandymas: slėgio šuoliai ir nuovargis
Nors orų prognozės dažniausiai siejamos su keliais ir transportu, sinoptikai primena, kad permainingas vasaris dažnai smogia ir savijautai.
Staigūs temperatūros ir atmosferos slėgio pokyčiai gali sukelti:
- galvos skausmus,
- nuovargį,
- dirglumą,
- miego sutrikimus,
- kraujospūdžio svyravimus.
Ypač jautriai į tokius šuolius reaguoja vyresni žmonės, taip pat turintys širdies ir kraujagyslių problemų.
Kur Lietuvoje rizika didžiausia?
Nors prognozuoti tikslias savaites dar anksti, sinoptikai atkreipia dėmesį į kelias zonas, kuriose vasaris įprastai būna klastingiausias:
- pajūris – dažnesnis šlapdribos ir vėjo derinys, tirpsmo–užšalimo ciklai;
- rytų Lietuva – didesnė stiprių naktinių šalčių tikimybė;
- miestų centrai ir daugiabučių kiemai – suspausto sniego ir ledo „košė“, kuri dažnai nepašalinama laiku.
Sinoptikai perspėja: vasaris bus permainingas, todėl svarbiausia – budrumas
Specialistai pabrėžia, kad vasaris gali būti kupinas staigmenų, todėl visuomenei svarbu suprasti vieną dalyką: šis mėnuo gali keistis greičiau nei spėsime priprasti. Vienas savaitgalis gali būti žiemiškai gražus ir saulėtas, kitas – su šlapdriba, rūku ir pavojingu ledu. Todėl gyventojams rekomenduojama stebėti ne tik ilgalaikes tendencijas, bet ir kasdieninius įspėjimus.
