Lietuva svarsto: ar dar ilgai suksime laikrodžius? Pabaiga jau 2027 metais?

Iš spalio 25-osios į 26-ąją, naktį Lietuva vėl gyvens pagal „žiemos laiką“. Pavasarį – tradiciškai grįšime prie „vasaros“. Taip jau įprasta jau daugelį metų, bet klausimas dėl laiko „sukiojimo” pabaigos vis dažniau kyla ir Seime, ir Europos Sąjungos institucijose.

Lietuvoje laikrodžius pradėjome sukti 1981 m., dar sovietmečiu, kai buvo tikimasi taupyti energiją. Atkūrus nepriklausomybę, sistema išliko, nes ją palaikė ir Europos Sąjunga. Tačiau šiandien vis garsiau klausiama: ar tai nėra tiesiog pasenusi tradicija, kuri labiau kenkia, nei padeda?

Trumpa istorija: kodėl iš viso pradėjome?

Pagrindinis argumentas buvo paprastas – „sutaupyti elektros“.

Praėjo keturi dešimtmečiai, technologijos pasikeitė, mūsų gyvenimo būdas – taip pat. Šiandien Lietuvos energetikos instituto ekspertai pripažįsta: realus sutaupymas yra minimalus – vos 0,2–0,3 % per metus. O tai praktiškai nepastebima nei valstybės mastu, nei kiekvieno namų ūkio sąskaitoje.

Kas nutinka mūsų organizmui?

Gydytojai įsitikinę – laiko kaita žmogui žalos padaro daugiau nei naudos.

• Miego ritmas. Pavasarį miegas sutrumpėja viena valanda, organizmui reikia savaitės ar net dviejų, kad prisitaikytų.
• Širdis ir kraujotaka. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kardiologai pastebi, kad pavasario laikotarpis sutampa su nedideliu, bet matomu širdies smūgių skaičiaus išaugimu.
• Psichika. Psichologai įspėja: nemiga, nuotaikų svyravimai, koncentracijos stoka – tai realios pasekmės. Paaugliams tai ypač juntama – jiems mokykloje sunkiau susikaupti.
• Avarijos. Lietuvos kelių policijos tarnyba fiksuoja, kad eismo įvykių pavasarį būna 8–10 % daugiau nei įprastai. Priežastis – mieguisti vairuotojai.

Trumpai tariant, nors gyvename ilgiau šviesoje, sveikata už tai sumoka.

Kiek kainuoja laikrodžių sukimas verslui?

Laiko kaita nepatogi ne tik žmogui, bet ir įmonėms. Bankams reikia atnaujinti elektronines sistemas, transporto sektoriuje tenka peržiūrėti tvarkaraščius, avialinijos turi suderinti skrydžių grafikus.

Kelių įmonių IT specialistai yra skaičiavę, kad vien tik sistemų testavimas ir korekcijos po laiko kaitos atsieina dešimtis tūkstančių eurų per metus. Tai – papildomos sąnaudos, kurios neturi jokios tiesioginės naudos.

Ką mano gyventojai?

Lietuvos visuomenės apklausos rodo aiškią tendenciją – žmonės pavargo nuo kasmetinio laiko sukimo. 2018 m. „Eurobarometro“ apklausa parodė:

• 80 % Lietuvos gyventojų nenori laikrodžių sukimo.
• Daugiau kaip pusė rinktųsi nuolatinį vasaros laiką.
• Likusi dalis labiau linksta prie žiemos, nes jis artimesnis natūraliam saulės laikui.

Diskusijos dažnai užverda socialiniuose tinkluose: vieni džiaugiasi šviesiais vasaros vakarais, kiti piktinasi tamsiais žiemos rytais, kurie dar labiau prailgtų, jei liktume prie vasaros laiko.

2020–2024 m. klausimas Briuselyje buvo atidėtas dėl pandemijos, karo Ukrainoje ir energetikos krizės. Tikimasi, kad iki 2026 m. Europos Parlamentas ir Taryba grįš prie šio klausimo. Jei taip, 2027-ieji galėtų tapti pirmaisiais metais, kai laikrodžių nebesuksime.

Ką rinktųsi Lietuva – vasaros ar žiemos laiką?

Diskusijoje slypi dar vienas keblumas. Jei laikrodžius nustotume sukti, reikėtų pasirinkti vieną nuolatinį laiką.

• Vasaros laikas. Šviesūs vakarai, daugiau galimybių veikloms po darbo ar mokyklos. Tačiau žiemos rytai taptų itin tamsūs – saulė tekėtų tik apie 9 valandą.
• Žiemos laikas. Artimesnis saulės ritmui, lengvesnis rytinis kėlimasis. Bet vasarą sutrumpėtų šviesūs vakarai.

Lietuvos moksleivių tėvų asociacija ne kartą pabrėžė, kad nuolatinis vasaros laikas būtų sudėtingas mokiniams – jie į pamokas eitų dar visiškoje tamsoje. Mokslininkai taip pat labiau palaiko žiemos laiką kaip sveikesnį žmogaus biologiniam laikrodžiui.

Ką dar turime žinoti?

Kol kas aišku tik tiek, kad laikrodžius dar suksime bent tris kartus:

• 2025 m. spalio 25 d. naktį į 26 d. – pereisime prie žiemos laiko.
• 2026 m. kovo 28 d. naktį į 29 d. – grįšime prie vasaros.
• 2026 m. spalio 24 d. naktį į 25 d. – dar kartą į žiemos.

Po to jau gali laukti pokyčiai. Jei ES pagaliau apsispręs, 2027 m. gali būti pirmieji metai, kai Lietuvoje laikrodžių nebesuksime.

Išvada: ar verta laukti permainų?

Laiko „sukinėjimas” Lietuvoje – tai daugiau įprotis, nei nauda. Energetikos sutaupymas minimalus, o sveikatai kenkia. Verslui tai sukelia bereikalingų rūpesčių, gyventojams – nuovargį ir nepatogumą.

Klausimas tik vienas: kokį laiką pasirinkti? Jei vadovausimės sveikata, logiškiausias būtų žiemos. Jei gyvenimo būdu – vasaros. Bet svarbiausia, kad sprendimas būtų vieningas visoje Europos Sąjungoje, kitaip skirtingi laiko juostų pasirinkimai sukeltų dar daugiau chaoso.

Kol kas belieka dar kelis kartus pasukti laikrodį ir laukti 2026-ųjų pabaigos, kai galbūt šis ginčas bus galutinai uždarytas.