Vos įlipę į lėktuvą žmonės dažnai elgiasi taip, lyg svarbiausia būtų kuo greičiau „užsiimti vietą“ ir užfiksuoti savo teritoriją. Ir būtent čia prasideda dažniausia klaida, kuri, stiuardesių teigimu, kartojasi skrydis po skrydžio: keleiviai mažas kuprines, rankines ir kompiuterių krepšius iš karto sukiša į viršutinius bagažo skyrius. Atrodo nekalta. Bet tai yra tas veiksmas, kuris greičiausiai užkemša visą sistemą ir vėliau baigiasi pykčiais, vėlavimais ir priverstiniu bagažo atidavimu į krovinių skyrių.
Stiuardesė, turinti daugiau nei šimtą skrydžių patirties, sako, kad tai yra klasikinė scena: lėktuvas dar tik pildosi, o viršutiniai skyriai jau pradedami „užimti“ tuo, kas ten neturėtų dominuoti. Maži krepšiai, kurie idealiai telpa po priešais esančia sėdyne, užima vietą didiesiems lagaminams. O kai viršutiniai skyriai užsipildo per anksti, prasideda tai, ko niekas nenori: dideli rankinio bagažo lagaminai nebetelpa, skyriai neužsidaro, įgula priversta ieškoti sprendimų paskutinę minutę.
Viena taisyklė, kurią žmonės ignoruoja: mažas krepšys – po sėdyne, ne virš galvos
Stiuardesių logika paprasta: mažą rankinį bagažą – kuprinę, rankinę, nešiojamojo kompiuterio krepšį – reikia dėti po priešais esančia sėdyne. Viršutiniai skyriai turi būti palikti tam, kas fiziškai netelpa apačioje – didesniems rankinio bagažo lagaminams. Vienintelė reali išimtis – sėdėjimas prie avarinio išėjimo, kur po sėdyne laikyti daiktų negalima.
Kai ši taisyklė ignoruojama, pasekmės ateina greitai. Viršutiniai skyriai užsipildo, o tada didesni daiktai pradedami „stumdyti“ po įvairias vietas: į kitą eilę, į galą, į priekį, kol galiausiai dalį jų tenka atiduoti į krovinių skyrių. Ir čia prarandamas brangiausias dalykas – laikas. Kol surandamas savininkas, kol paaiškinama, kol priklijuojamos etiketės, kol bagažas išnešamas – išvykimas gali nusikelti, o kartu su juo nusikelia ir visa grandinė: vartai, tvarkaraštis, jungiamieji skrydžiai, nervai.
Kodėl tai erzina labiausiai: tie, kurie labiausiai „saugosi“, dažnai patys prisikviečia problemą
Yra ir kita šios klaidos pusė, kuri dažniausiai išlenda konflikte. Dalis keleivių specialiai renkasi papildomą rankinį bagažą todėl, kad ten yra dalykų, kurių jie nenori prarasti iš akių: technika, vaistai, dokumentai, brangūs daiktai, svarbūs kelionei. Kai viršutiniai skyriai užkemšami mažais krepšiais, būtent šie žmonės vėliau atsiduria situacijoje, kai jų lagaminas priverstinai keliauja į krovinių skyrių. Ir tada prasideda ginčas, kuris lėktuvo salone visada atrodo vienodai: vieni jaučiasi „apvogti vietos“, kiti ginasi, kad „aš taip visada darau“, o įgula bando išspręsti problemą, kurios išvis neturėjo būti.
Čia yra ironija: mažą krepšį laikydamas po sėdyne, tu ne tik padedi sistemai, bet ir sau padarai geriau. Tokį daiktą pasieksi bet kada, nereikės stumdytis per žmones, nereikės laukti, kol kas nors atsistos, nereikės medžioti laisvos vietos viršuje ir vėliau ieškoti, į kurį skyrių jį sukišai. Išlipant – tas pats: nereikia blaškytis, nereikia kelti rankų ir traukti, kol srautas spaudžia iš nugaros.
Dar viena klaida, kurią stiuardesės mato nuolat: bagažo skyrių atidarymas, kai lėktuvas dar rieda
Antras dalykas, kuris įgulai kelia tikrą pyktį, yra „nekantruolių“ elgesys po nusileidimo. Ypač dažnai skraidantys keleiviai, vos tik lėktuvas paliečia žemę, pradeda atidarinėti viršutinius bagažo skyrius dar jam riedant. Tai pavojinga dėl vienos priežasties: sunkus lagaminas gali išvirsti ir užkristi ant kito keleivio. Net ir vienas netikslus judesys, vienas staigesnis stabdymas – ir kelios dešimtys kilogramų tampa krentančiu daiktu virš žmonių galvų.
Visa ši istorija susiveda į vieną paprastą, bet daug kam nemalonią tiesą: lėktuve tvarka prasideda ne nuo taisyklių plakato, o nuo pirmų 30 sekundžių po įlipimo. Kai mažas krepšys keliauja į viršų, o ne į apačią, skrydis dar net neprasidėjo, bet problema jau sukurta.
Šaltinis: https://www.chip.de/news/hobby-freizeit/flugbegleiterin-das-machen-viele-direkt-nach-dem-einsteigen-ins-flugzeug-falsch_8e370c8e-a0e5-424e-903e-3503eb8cc824.html
