Mes įpratę galvos skausmą laikyti kažkuo įprastu ir kasdieniu. Tabletė, kava, šiek tiek tylos – ir vėl į kovą. Bet jei skausmas grįžta, jei atsiranda ne tik po bemiegių naktų, bet ir po sunkaus pokalbio, nepatogaus susitikimo ar, atrodytų, įprastos darbo dienos – galbūt jis bando jums kažką pasakyti…
Psichosomatika: kas tai?
Psichosomatika – tai medicinos ir psichologijos sričių sankirta, kuri tiria psichikos įtaką fizinei kūno būklei. Esmė paprasta: mūsų emocijos, išgyvenimai ir vidiniai konfliktai gali sukelti realius fizinius simptomus. Kūnas kalba už mus, kai mes ignoruojame savo jausmus, slopiname nerimą, pyktį ar baimę.
Galvos skausmas yra vienas iš ryškiausių psichosomatinių simptomų pavyzdžių. Jis gali signalizuoti apie perkrovą, vidinę įtampą ar konfliktą, kurio nesuvokiame, bet kuris reikalauja dėmesio.
Dažnai galvos skausmą priskiriame nuovargiui, oro permainoms, miego trūkumui ar pervargimui. Tačiau iš tiesų jis gali daug pasakyti ir apie mūsų vidinę psichologinę būseną.
Galvos skausmo rūšys
Įtampos sukeltas galvos skausmas
Tai labiausiai paplitusi forma, kuri paprastai jaučiama kaip spaudžiantis skausmas arba sunkumas kaktos arba pakaušio srityje. Dažnai atsiranda dienos pabaigoje, po protinės ar emocinės įtampos.
Psichologinė priežastis: chroniškas stresas, pernelyg didelis perfekcionizmas, pernelyg didelė atsakomybė, nesugebėjimas „atsipalaiduoti“. Tokie žmonės retai ilsisi, viską kontroliuoja, bijo padaryti klaidą ir dažnai gyvena su vidiniu nerimo jausmu.
Migrena
Stiprus, pulsuojantis skausmas, dažnai lydimas pykinimo, jautrumo šviesai, regos pablogėjimo. Gali trukti nuo kelių valandų iki paros ir ilgiau.
Psichologinė priežastis: slopinamos emocijos, susikaupusi agresija, stiprus vidinis konfliktas tarp „privalau“ ir „noriu“. Migrena dažnai pasireiškia žmonėms, kurie neleidžia sau silpnumo, sulaiko pyktį arba nuolat slopina savo norus dėl kitų. Kūnas tiesiog sako: „Aš daugiau nebegaliu“.
Klasteriniai (ir situaciniai) skausmai
Labai skausmingi, atsiranda serijomis (klasteriais), dažnai toje pačioje vietoje (paprastai akies ar smilkinio srityje). Atsiranda staiga, dažniausiai vyrams. Arba situaciniai skausmai, atsirandantys reguliariai, pavyzdžiui, prieš kokius nors svarbius įvykius.
Psichologinė priežastis: susikaupusi įtampa, paslėpti arba neišspręsti konfliktai, negalėjimas išreikšti gilių jausmų. Šie skausmai dažnai siejami su giliais, iš atminties „išstumtais“ išgyvenimais. Padeda netiesiogiai išvengti nemalonių susitikimų ar renginių.
Kaip suprasti, kad galvos skausmo priežastis yra psichosomatinė?
- Gydytojai neranda fiziologinės priežasties, nepaisant skundų ir tyrimų.
- Skausmas atsiranda tam tikrais momentais – po bendravimo su tam tikrais žmonėmis, stresinėse situacijose, prieš svarbius įvykius.
- Simptomai sustiprėja esant emocinei įtampai ir praeina, kai žmogus ilsisi arba pereina prie malonios veiklos.
- Stebimas pasikartojantis scenarijus: pavyzdžiui, galvos skausmas atsiranda kiekvieną pirmadienį prieš darbą arba prieš vizitą pas giminaičius.
Kaip išsiaiškinti savo galvos skausmų priežastis?
Yra keletas paprastų patarimų:
Stebėkite save
Pabandykite rašyti savistabos dienoraštį: kada ir kokiomis aplinkybėmis atsiranda skausmas? Kokius jausmus jautėte prieš tai? Galbūt jautėte pyktį, bet jo neišreiškėte? Arba jautėte stiprų nerimą?
Atviras pokalbis su savimi
Užduokite sau klausimus:
- Ko aš dabar bijau?
- Kas mane pykdo?
- Kokius jausmus dažniausiai slopinu?
Kartais vien tai padeda „išpakuoti“ vidinį konfliktą ir palengvinti būklę.
Darbas su psichoterapeutu
Jei galvos skausmai tampa dažni ir trukdo gyventi, o medicininiai tyrimai neduoda atsakymų, verta kreiptis į psichoterapeutą. Specialistas padės atskleisti slopinamas emocijas, išspręsti vidinius konfliktus ir sukurti naujus būdus reaguoti į stresą.
Savipagalbos įgūdžiai
Sąmoningumas, meditacija, kvėpavimo pratimai, sportas ar joga, emocijų dienoraščio rašymas – visa tai padeda sumažinti vidinę įtampą ir pagerinti ryšį su savo kūnu. Kuo geriau suprantame savo emocinę būseną, tuo mažesnė tikimybė, kad kūnas pradės „šauktis“ pagalbos.
Svarbu suprasti: psichosomatinis skausmas nėra netikras. Tai realus fizinis simptomas, tik jo šaknys glūdi psichikoje. Kūnas signalizuoja, kad kažkur yra sutrikusi pusiausvyra, kad yra jausmų, kuriems reikia dėmesio ir priėmimo.
Nereikia kovoti su skausmu, ignoruoti jį ar slopinti tabletėmis. Geriau – įsiklausyti. Galbūt būtent per skausmą jūsų organizmas sako: „Sustok. Išgirsk save. Pasikeisk“.
Kelias į išsilaisvinimą nuo psichosomatinių simptomų – tai kelias į save: sąžiningesnį, sąmoningesnį ir vientisesnį. Ir jis visada prasideda nuo noro suprasti, kas iš tiesų slypi už patiriamo skausmo.
