Anksčiau buvo manoma, kad miegoti dienos metu reikia tik ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tačiau paaiškėjo, kad net ir vyresniame amžiuje kokybiškas dienos miegas turi teigiamos įtakos vaikų savijautai ir mokymosi rezultatams.
Dienos miego nauda
Neseniai Pensilvanijos ir Kalifornijos universitetų mokslininkų grupės atliktas didelės apimties tyrimas patvirtina tai, ką tėvai žino iš savo patirties: miegas dienos metu teigiamai veikia vaiko nuotaiką, energijos lygį ir mokymosi rezultatus.
Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo apie 3 000 ketvirtos, penktos ir šeštos klasės, 10-12 metų amžiaus mokinių, nustatytas ryšys tarp miego dienos miego ir tokių rodiklių kaip linksmumas, savikontrolė ir ištvermė, elgesys ir intelekto koeficiento lygis. Pastarasis tiesiogiai atsispindi ir šeštos klasės baigiamųjų egzaminų rezultatuose.
Svarbiausi rezultatai susiję su akademiniais pasiekimais. “Vaikų, kurie dieną miegojo bent tris kartus per savaitę, šeštos klasės pasiekimai pagerėjo 7,6 proc.”, – praneša vienas iš autorių Adrian Raine, Pensilvanijos universiteto neurologas.
Miego trūkumas ir mieguistumas pasitaiko daugiau nei 20 proc. visų vaikų, dalijasi pagrindinė tyrimo autorė Janhong Lee, visuomenės sveikatos specialistė. Neigiamas miego trūkumo poveikis kognityvinėms funkcijoms, emocinei ir fizinei savijautai yra plačiai žinomas. Tačiau ankstesniuose tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama tik ikimokyklinio amžiaus ir jaunesniems vaikams.
Iš dalies problema kyla dėl to, kad JAV ir kitose šalyse vaikai, tapę vyresni, nustoja miegoti dieną. Pavyzdžiui, Kinijoje ši praktika išlieka tiek pradinėse, tiek vidurinėse mokyklose, taip pat ir tarp suaugusiųjų. Todėl tyrėjai atkreipė dėmesį į Kinijos kohortos tyrimo projekto*, kurio tikslas – stebėti kontrolinę vaikų grupę nuo pirmųjų gyvenimo metų iki paauglystės, rezultatus.
Tyrėjai rinko duomenis apie kiekvieno iš 2928 vaikų nuo ketvirtos iki šeštos klasės imtinai miego dažnumą ir trukmę. Šeštos klasės pabaigoje buvo parengta tarpinė suvestinė: tyrėjai analizavo tiek psichinius (ištvermę ir linksmumą), tiek fizinius (kūno masės indeksą ir gliukozės kiekį) rodiklius, taip pat vaikų elgesį ir mokymosi rezultatus.
Po to tyrėjai analizavo kiekvieno vaiko galutinio rezultato ir dienos miego ryšį, atsižvelgdami į lytį, amžių, mokyklos vietovę, tėvų išsilavinimo lygį ir nakties miego trukmę. Tai buvo pirmasis išsamus tokio pobūdžio tyrimas.
“Daugybė laboratorinių tyrimų, kuriuose dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės, parodė, kad trumpas dienos miegas gali gerokai pagerinti gebėjimą įveikti įvairias kognityvines užduotis“ – aiškina miego tyrėja Sarah Mednick. – „Dabar turime galimybę dirbti su tikrais realių žmonių, paauglių, duomenimis ir tirti įvairius jų elgesio, akademinius, socialinius ir fiziologinius rodiklius.“
JAV pediatrai ir oficialūs sveikatos apsaugos pareigūnai jau seniai agituoja už vėlesnę mokslo dienos pradžią, o dėl tyrimo rezultatų mokslininkai gali pasiūlyti alternatyvą dabartiniam tvarkaraščiui.
“Popietinį miegą nesunku įtraukti į įprastą dienotvarkę“, – teigia Janhong Lee. – „Mokyklinės dienos pabaigą galima šiek tiek perkelti, kad nebūtų aukojama bendra pamokų trukmė. Toks tvarkaraštis taip pat sumažintų laiką, kurį vaikai praleidžia prie monitorių, o ši priklausomybė nuo prietaisų turi ne pačias palankiausias pasekmes.“
Šiuo metu mokslininkai bando suprasti, kodėl labiau išsilavinusių tėvų vaikai daugiau miega dienos metu, projektuoti dienos miego, plintančio visame pasaulyje, perspektyvą, tiriant, kokią įtaką miegui daro asmenybė ir kultūra ir ar tai tiesiogiai lemia geresnius mokymosi rezultatus, ar šis ryšys yra sudėtingesnis.
* Kohortiniai tyrimai naudojami ligų priežastims nustatyti, ryšiams tarp rizikos veiksnių ir jų pasekmių sveikatai nustatyti. Mokslininkai tam tikrą laiką stebi į kohortą įtrauktų žmonių grupę ir bando nustatyti jų sveikatos būklės pokyčius, susijusius su dominančiais rizikos veiksniais.
